Išmaniuosius automobilius, kurie galės išsiversti be vairuotojo, rengiasi gaminti ne tik „Google“ ar „Apple“, bet ir tradicinės automobilių gamybos verslo kompanijos.
Be šiuolaikinių technologijų, kai kurie koncepciniai modeliai reklamuojami kaip nedarantys jokio neigiamo poveikio aplinkai. Juk pastaruoju metu tai tapo itin madinga.
Tad kokių ateities vizijų buvo galima išvysti Ženevoje?
Karstas. Būtent taip daugelis parodos lankytojų apibūdino „ED Torq SDRC“ modelį. Išties jis panašus į amžino poilsio vietą, nors kai kam gali priminti ir strėlę. Šį automobilį portalas autoguide.com įvardijo kaip keisčiausią parodos eksponatą.
Paskutinės keturios raidės jo pavadinime reiškia „Self driving race car“ – išvertus iš anglų kalbos tai reikštų patį save vairuojantį lenktyninį automobilį.
Jame užsidariusį pilotą derėtų vadinti viso labo keleiviu. Tik ar kas nors išdrįs atsigulti ir dalyvauti lenktynėse, jei kada nors toks modelis iš tiesų išriedės į trasas?
Grožis. Viena žymiausių pasaulyje automobilių dizaino kompanijų „Italdesign Giugiaro“ atgabeno GEA. Parodos metu buvo šnabždamasi, kad taip ateityje atrodys „Audi“, mat Italijos dizainerių įmonė prisiglaudusi po koncerno „Volkswagen“ sparnu.
GEA išvaizdai priekaištų rasti sunku, kaip ir daugeliui ankstesnių „Italdesign Giugiaro“ gaminių.
Keturi elektriniai 775 AG varikliai dvi tonas sveriančią mašiną gali priversti važiuoti tradiciniams vokiečių automobiliams būdingu didžiausiu 250 kilometrų per valandą greičiu.
Bet daugiausia staigmenų laukia salone. Kadangi tai taip pat bepilotis automobilis, keleiviams lieka pasirinkti, ką jie veiks važiuodami.
Verslo režimas leidžia naudotis staliuku virstančia priekine sėdyne ir ant lubų sumontuotu 19 colių monitoriumi.
Norite pasportuoti? Prašom: monitoriuose rodomi atitinkamų pratimų vaizdo įrašai, o šalia galinių sėdynių įmontuotos ir treniruoklių rankenos. O pasirinkus miego režimą sėdynės virsta plačiomis lovomis. Ko daugiau norėti?
„Audi“ iš tiesų svarsto galimybę gaminti naują modelį, kuris, kaip spėjama, vadinsis A9. Galbūt tai ir bus italų sukurta GEA ar bent didžioji jos dalis?
Kliūtis. Ilgis – 5,25 metro. Svoris – 2,3 tonos. Iki 100 km/val. įsibėgėja per 2,8 sekundės, o didžiausias greitis gali viršyti ir 300 km/val. Jei tai būtų benzininis ar bent hibridinis sportinis automobilis, gal nieko keista.
Tačiau Lichtenšteino kompanija „NanoFlowcell“ į Ženevą atgabeno elektromobilį, kurio keturi varikliai turi net 1090 arklio galių. O sykį įkrovus akumuliatorius, anot gamintojų, galima įveikti net 800 kilometrų.
Vis dėlto „Quant E“ modelis kol kas negali išvažiuoti į gatves. Jį atsisakoma registruoti, nes neaišku, ar nebus padaryta žalos gamtai, jei įvyktų avarija. Mat iš akumuliatorių išsiliejus elektrolitui būtų nekas.
Gamintojai dievagojasi, kad netrukus saugumu bus pasirūpinta 100 procentų.
Tuomet „Quant E" tikrai galės pretenduoti į greičiausio elektromobilio vardą.
Klausimas. Kam to reikėjo? Toks klausimas kilo parodos lankytojams, išvydusiems „Opel Onstar Light Car“ koncepcinį ar greičiau išvis futuristinį modelį.
Pagamintas iš organinio stiklo ir gausybės šviečiančių juostų, jis net negali pajudėti iš vietos. Galbūt tai naujojo „Opel Karl“ reklama, nes kontūrai būtent šio automobilio. Kita vertus, jį galima kur nors pastatyti per Kalėdas – labai gražu.
Ambicijos. Kompanija „Garia Manson“ nuolat išsiskiria neįprastais gaminiais. Nustebino ir šįmet: dvivietis automobiliukas be stogo „Prism“, žinoma, skirtas golfo žaidėjams važinėti nuo aikštės iki aikštės.
Ir ne veltui jame yra režimas „Golf“. Kitas režimas – „Street“ (išvertus iš anglų k. – gatvė), nes gali tekti išvažiuoti ir į kelius. Tačiau kam reikalingas sportinis režimas, jei šis nykštukas vis vien negali judėti greičiau nei 60 km/val.?
