Prezidentės teigimu, įstatymas prieštarauja Koncesijų
įstatymui, pagal kurį įgyvendinami viešojo ir privataus sektoriaus
partnerystės projektai.
Pasak šalies vadovės, priėmus naująjį metro įstatymą,
būtų formuojama ydinga praktika, kai atskiriems projektams būtų
nustatomi neaiškūs partnerystės būdai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant visuomenei
svarbius projektus susisiekimo srityje, turi būti užtikrinta tinkama
valstybės interesų apsauga, partnerystė turi būti nuosekli,
skaidri ir naudinga gyventojams.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Metropoliteno koncesijos
įstatymą, kuris numatė, kad konkurso būdu išrinktas strateginis
investuotojas į metro turėtų investuoti ne mažiau kaip 20 proc.
visos projekto sumos.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas
Algimantas Salamakinas tuomet teigė, kad metro Vilniui nėra
reikalingas, o jo statybą palygino su „ufonautų nusileidimų
statybos aikštelės statyba Lietuvoje“.
Vyriausybė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui pritarė
vasarį. Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet pareiškė, kad kol
kas metro yra tik idėja, nekalbama nei apie nacionalinio statuso jam
suteikimą, nei apie jo įgyvendinimą, nei apie finansavimą.
Įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro,
būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio
investicijoms.
Meras Artūras Zuokas yra inicijavęs greitojo tramvajaus linijos
Santariškės-Geležinkelio stotis projektą ir dar pernai gegužę
teigė, jog jis jau parengtas, o iki 2013 m. pabaigos miesto
valdžia žadėjo skelbti tramvajaus linijos statybos konkursą.
Vilniaus metro remiantys parlamentarai mano, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės veto
Metropoliteno koncesijos įstatymui užkirs kelią pačiai
iniciatyvai.
„Jeigu nebus įstatymo, ir metro nebus jokiam mieste. Pati
idėja reikalauja įsigilinimo ir supratimo. Paviršutiniškai
žvelgiant galima švaistytis kaltinimais ir panašiai. Labai gaila,
kad prezidentė neįsigilino. Aiškus įstatymas, kur pasakoma, kad
vystoma bus koncesijos būdu. Kurioj čia vietoj neskaidrumas?
Aiškiai pasakyta, kad negali būti naudojamos net europinės
lėšos“, - BNS sakė vienas projekto iniciatorių konservatorius
Kęstutis Masiulis.
„Aš labai entuziastingai žiūrėjau ir žiūriu į tą
projektą, gaila, kad jis susidūrė su tokia kliūtimi“, -
apgailestavo konservatorius. Pasak jo, prezidentė galbūt ir teisi,
kad metro statyboms užtenka ir dabartinės įstatymų bazės, tačiau
vis tiek kyla abejonių dėl tokio projekto įgyvendinimo teisinių
galimybių.
Tačiau pati Vilniaus miesto savivaldybė nebedega noru statyti metro. Vilniaus meras Artūras Zuokas pasveikino prezidentės sprendimą vetuoti Metropoliteno įstatymą.
„Tai akivaizdi proto pergalė. Vilniui reikalinga transporto priemonė, kurios diegimo kaštai būtų mažiausi, o nauda miestiečiams – didžiausia“,- teigė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Vilniaus miesto savivaldybė pasirinkti naują transporto rūšį, kuri turėtų dirbti sostinėje, planuoja atviro konkurso būdu. Šiame konkurse galės dalyvauti tiek metro, tiek tramvajaus, tiek greitųjų autobusų (angliškai -„Bus rapid transit“ (BRT)) diegėjai. Planuojama, kad konkursas turėtų būti paskelbtas dar šiais metais.
Naujausia srautų analizė ir modeliavimas rodo, didžiausias keleivių srautas trasoje „Stotis - Santariškės“ piko valandų metu su atsarga gali siekti 3500 keleivių – taigi naujoje transporto priemonėje turėtų tilpti 175 keleiviai. Šie skaičiavimai atlikti remiantis naujos transporto priemonės kursavimo dažniu – kas 3–4 minutes.
Todėl, pasak transporto specialistų, tinkamiausia nauja transporto rūšis yra didesnės talpos greitieji autobusai (BTR) galintys pervežti 175 keleivius vienu metu (palyginimui, dabartiniai autobusai perveža apie 120 keleivių). Siūlomų diegti BTR skirtumas nuo dabar mieste važiuojančių – ne tik galimybė pervežti daugiau keleivių vienu metu, bet ir tai, kad turėtų būti įgyvendinti infrastruktūriniai pakeitimai – greitasis autobusas važiuos eismo juosta, kurioje kitas transportas važiuoti negalės.
Dabartinis greitųjų autobusų maršrutų tinklas šiandien Vilniuje siekia 164 km – tai sudaro 6,6 proc. viso viešojo transporto maršrutų tinklo, tačiau būtent šiais maršrutais keliauja 25 proc. visų viešojo transporto keleivių.
2007 metais Vilniaus miesto bendrajame plane buvo numatyta, kad nauja transporto priemonė galėtų būti tramvajus. Tačiau 2008 metais, rengiant Naujų transporto rūšių specialųjį planą, specialistai analizavo ne tik šios transporto priemonės, bet ir metro bei greitųjų autobusų diegimo galimybes. 2012 metais Vilniaus miesto taryba nusprendė nepasirinkti konkrečios transporto rūšies, o diegti tą transporto priemonę, kurios diegimo kaštai būtų mažiausi, o nauda miestiečiams – didžiausia. Greitųjų autobusų sistema bus visiškai integruota į vieningą Vilniaus miesto bilieto sistemą ir joje galios bendros bilietų kainos.
Buvęs susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis sako, kad
Metropoliteno įstatymo projektas buvo galimybė į Lietuvą
privilioti investuotojų. „Reikia kalbėti apie tai, kad Lietuvoje
begėdiškai mažai, palyginti su kitomis ES šalimis, vyksta viešos
ir privačios partnerystės projektų, ypatingai kalbant apie
infrastruktūrą, ir tai yra mūsų valstybės problema. Mes
nesugebame pritraukti privačių kompanijų, kurios norėtų
investuoti didelius pinigus į labai svarbią visiems žmonėms
infrastruktūrą“, - BNS sakė įstatymą palaikantis parlamentaras
E.Masiulis.
„Kalbant apie šitą įstatymą norėčiau pasakyti, kad
nereikia būti tokiam naiviam, kad manytum, jog priėmus šitą
įstatymą atsiras ir metro Vilniuje. Bet šitas įstatymas iš
tikrųjų yra daugiau politinės valios išraiška ir galimybės
sudarymas sudominti pasaulio dideles kompanijas, kurios galėtų iš
savo pinigų investuoti į labai didelės finansinės vertės
projektą. Čia nerizikuojama nei vienu valstybės biudžeto ir
mokesčių mokėtojų litu, nes jei atsiras investuotojas, jis
investicijas atsiiminėtų pardavinėdamas paslaugas“, - kalbėjo
E.Masiulis.
„Tai yra galimybės sudarymas ir nieko daugiau. Jei mes net
pabandyt nenorim šito, aš prognozuočiau, kad ir ateityje neturėsim
didelių projektų, kuriuose dalyvautų privatus kapitalas“, -
pažymėjo parlamentaras.
Tuo tarpu „tvarkietis“ Andrius Mazuronis įsitikinęs, kad
Seimas neturėtų įstatymais nurodinėti transporto organizavimo
miestuose. „Negali Seimas aiškinti miesto savivaldybei, kokias
įrenginėti susisiekimo sistemas. Jeigu nori kažkas daryt, teisingai
prezidentė pasakė, įstatyminės bazės užtenka. Nuo kada Seimas
aiškins, kad Vilniuje turi būti metro, Kaune - „mikriukai“, o
Pagėgiuose - nežinau kas dar“, - BNS sakė parlamentaras.
„Jei nori daryti - eik ir daryk. O dabar toks įpareigojantis,
vos ne per jėgą, Vilniaus savivaldybei nurodymas, kad jie darytų
metro Vilniaus mieste. Čia vienas iš tų keistų įstatymų, kur
džiaugiesi, kad įstatymo priėmimui neužtenka vien Seimo valios,
bet dar kažkas patvirtinti turi“, - kalbėjo A.Mazuronis.
Prezidentė D.Grybauskaitė vetavo metro įstatymą ir grąžino
Seimui jį iš naujo svarstyti.
Prezidentės teigimu, šis įstatymas prieštarauja galiojančiam
Koncesijų įstatymui, kurio pagrindu gali būti įgyvendinami
viešojo ir privataus sektoriaus projektai. Pasak šalies vadovės,
priėmus naująjį metro įstatymą būtų formuojama ydinga praktika,
kai atskiriems projektams būtų nustatomi neaiškūs valstybės ir
privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant visuomenei
svarbius projektus susisiekimo srityje, turi būti užtikrina tinkama
valstybės interesų apsauga, viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimas turi būti nuoseklus, skaidrus ir naudingas šalies
gyventojams, pranešime pažymi Prezidentūra.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Metropoliteno koncesijos
įstatymo projektą, kuris numatė, kad konkurso būdu išrinktas
strateginis investuotojas į Vilniuje planuojamą statyti metro
turėtų investuoti ne mažiau kaip 20 proc. visos projekto sumos.
Vyriausybė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui pritarė
šių metų vasarį. Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet
pareiškė, kad kol kas metro yra tik idėja, nekalbama nei apie
nacionalinio statuso jam suteikimą, nei apie jo įgyvendinimą, nei
apie finansavimą.
Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs,
kad 7 kilometrų ilgio metro statyba kainuotų apie 1 mlrd. litų.
