Nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo nuo šiol visiems, norintiems gauti A ar B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, galima vairavimo teorijos egzaminui ruoštis patiems.
Su profesionaliu vairavimo mokytoju jaunuoliai susitiks tik keletą kartų ir tai ne pasikalbėti, o pasivažinėti privalomas 30 akademinių valandų.
Ne tik “iškalti”, bet ir suprasti kelių eismo taisykles (KET) bei nerašytus elgesio kelyje principus būsimam vairuotojui teks pačiam ar su šeimos narių pagalba.
Patyrę vairuotojai egzamino neišlaikytų
Tačiau vairavimo mokytojai pastebi, kad net daugelį metų vairuojantys žmonės prastai suvokia KET, nežino neseniai priimtų taisyklių ir nesugeba naujam vairuotojui išaiškinti visų subtilybių, rašo "Lietuvos rytas".
“Į vairavimo mokyklas susirenka aštuoniolikmečiai, kurie nežino elementariausių eismo tvarkos reikalavimų - pėsčiųjų, dviratininkų pareigų”, - pastebėjo vairavimo mokyklos „Juronas“ mokymo vadovas Vytautas Šantaras.
Jis stebėjosi, kad apie elgesį kelyje nemokoma mokyklose, vyresni žmonės apie KET pakeitimus ar naujas automobilių technologijas sužino tik jei patys tuo pasidomi, o šeimose apie saugų eismą kalbama itin retai.
“Per nepriklausomybės metus kelių eismo taisyklės keitėsi bent dešimt kartų. Kokio lygio yra kelių eismo taisyklių žinojimas parodė Nacionalinis kelių eismo taisyklių egzaminas. Iš 2000 dalyvių pilnai į visus klausimus atsakė tik keturi dalyviai.
Tad ar galime teigti, kad su tokiomis žiniomis tėvas gali mokyti savo atžalą saugaus vairavimo? - atkreipė dėmesį pašnekovas. - Vairavimo mokymas yra specifinis. Reikalingos psichologijos, pedagogikos žinios, vairuotojo patirtis ir sugebėjimas tai perduoti mokiniui.
Pats faktas, kad bus mokoma su nepritaikytu tam automobiliu kelia didelį rūpestį - kaip tėvas sustabdys automobilį kritinėje situacijoje, jei neturi papildomo pedalų komplekto?”
Gąsdina skyrybomis
Nuo šiol į gatves galės išvažiuoti net nė karto su vairavimo mokytoju nebendravę nepilnamečiai. Jaunuoliams leidžiama ne tik savarankiškai pasiruošus eiti laikyti teorijos egzamino, bet ir mokytis vairuoti kartu su šeimos nariu nė sykio nepasivažinėjus su vairavimo instruktoriumi.
Tiesa, 30 akademinių valandų važinėti su juo privaloma, tačiau kada būsimasis vairuotojas tai darys – prieš mokydamasis su tėvais, broliais ar seserimis, tuo pat metu ar paskui – leidžiama pasirinkti.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas neslėpė, kad tokia laisvė sukels gausybę bėdų.
„Ar kiekvienas tėvas turi pedagoginių žinių? Ar neims klykti ant vaiko? Tai labai sugadina santykius šeimoje.
Yra buvę, kad vyrui pradėjus mokyti žmoną vairuoti viskas baigiasi skyrybomis“, – gąsdino instruktorius.
Anot jo, su šeimos nariu pasivažinėjusį būsimąjį vairuotoją sunkiau mokyti, nes paprastai tėvo ir instruktoriaus pastabos skiriasi, o jaunas žmogus nebesupranta, kurio jam klausyti.
„Tėvas liepia daryti, kaip daro pats. Instruktorius aiškina, kaip reikės vairuoti per egzaminą. Todėl vaikui tenka susigaudyti, kaip iš tiesų elgtis.
Jis bijo nepaklusti tėvui ir laiko jį autoritetu, todėl instruktoriui taisyti klaidas visada sunkiau“, – tvirtino A.Pakėnas.
Trūksta priemonių mokslams
Vairavimo mokytojas atkreipė dėmesį, kad išmokti vairavimo teoriją taip pat nėra paprasta.
„Kelių eismo taisyklės yra tik dokumentas, bet jis neišaiškina, kaip elgtis kelyje.
Tam lietuviškai nėra išleista nė vieno vadovėlio“, – sakė jis.
Anot specialisto, jei valdininkai pirmiau būtų parengę pamokų vaizdo medžiagos, gerą vadovėlį ir kompiuterinių programų mokymuisi, jis tikrai palaikytų savarankiško lavinimosi idėją.
Tačiau kol kas vairavimo instruktoriai teigia pastebėję, kad eksternu teoriją mokęsi žmonės kai kuriais atvejais gerokai prasčiau orientuojasi gatvėje.
A.Pakėno nuomone, geriausias būdas išmokyti būsimąjį vairuotoją – prieš pradedant pamokas surengti šeimos susitikimą su vairavimo instruktoriumi ir aptarti bendrą planą, kaip jaunuolis turėtų būti mokomas.
Moko tik pereiti gatvę?
Mokydamas jaunuolius vairuoti V.Šantaras pastebėjo, kad daugelis apie saugaus eismo principus pirmą kartą išgirsta tik vairavimo mokykloje.
Iki tol vaikai būna tik išauklėti saugotis eidami per gatvę, bet įsijausti į vairuotojų kailį jų paprastai niekas nemoko.
Todėl vairavimo mokytoją gąsdina suteikta laisvė net šešiolikamečiams savarankiškai ruoštis vairavimo egzaminui ir iškalus egzamino bilietus keliauti į „Regitrą“ be jokios profesionalios konsultacijos.
Tyrimų duomenimis, Lietuvoje apie 90 procentų eismo įvykių lemia eismo dalyvių elgesys kelyje. Atrodytų, kad pagrindinis žingsnis siekiant mažinti avaringumą turėtų būti darbas su eismo dalyviais, tačiau, anot pašnekovo, taip nėra.
Niekas neužsiėmė švietimu
„Jau pirmaisiais nepriklausomybės metais nagrinėjant eismo saugumo klausimus tam skirtoje komisijoje buvo pabrėžiama menka visuomenės branda.
Pagrindine eismo nelaimių priežastimi laikyta nepakankama eismo dalyvių savisauga, jaunų vairuotojų, turinčių vairavimo patirtį iki 2 metų, daromos klaidos“, – tvirtino V.Šantaras.
Bet vėliau paaiškėjo, kad rūpesčių kyla ne tik dėl patirties stokojančių jaunuolių, bet ir dėl pernelyg savimi pasitikinčių, tačiau taisykles primiršusių vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonių.
Pasak V.Šantaro, jauniems vairuotojams mokyti teko išskirtinis dėmesys. Tačiau laikas ėjo, o padėtis nė kiek negerėjo. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje gerokai atnaujinta kelių infrastruktūra, bet visuomenės auklėjimu taip ir neužsiimta.
Priešingai – geresnės eismo sąlygos gundo vairuotojus labiau paspausti akceleratorių ir taip kyla baisių tragedijų, kai žūva ne vienas, o keli žmonės viename automobilyje.
Į tokias avarijas patenka įvairiausio amžiaus vairuotojai – ne tik atidžiai stebimi jaunuoliai, bet ir patyrę, daug metų automobiliais važinėjantys žmonės.
Kas sukelia daugumą tragedijų keliuose?
V.Šantaras užtarė jaunus vairuotojus, dažnai patenkančius po didinamuoju stiklu. Jis atkreipė dėmesį, kad vairuotojų, turinčių iki dvejų metų patirties, daugiausia, o per pastaruosius septynerius metus jų sukeliamų nelaimių sumažėjo net penkis kartus.
2006 metais jauni vairuotojai sukėlė 7565 eismo įvykius, per kuriuos žuvo 40 žmonių ir buvo sužeista 730, o 2013 metais jie buvo kalti dėl 1448 avarijų, per kurias sužeista 411 ir žuvo 21 žmogus.
„Jaunų vairuotojų sukeltose ir tragiškai pasibaigusiose avarijose žūsta tik apie aštuonis procentus visų žuvusių kelyje. Kas atsakingas už likusius 92 proc.?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Nors nuo 2007 metų, kai per metus žuvo 740 eismo dalyvių, eismo saugumo padėtis Lietuvoje gerokai pagerėjo, mūsų šalis vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.
Įvedus griežtas baudas taurelės ir greičio mėgėjams, žuvusiųjų keliuose skaičius iki 2010 metų sumažėjo iki 299, tačiau pastaraisiais metais jis keičiasi menkai.
2013 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 258 eismo dalyviai arba 85 vienam milijonui gyventojų, o ES vidurkis yra 52, Danijoje – 32, Vokietijoje – 41.
„Jokios techninės priemonės, net ir mokymo centrai, kainuojantys milijonus litų, nepagerins eismo saugumo šalyje, kol nebus dirbama su žmogumi – eismo dalyviu“, – tvirtino V.Šantaras.
