„Nematau didesnio poreikio plėtrai arba, sakant paprastai, kažkokiam papildomam pasipinigavimui“, – „Žinių radijui“ kalbėjo E.Sabutis.
„Greičio matuokliai ir visos saugumo priemonės turi turėti savo logiką ir funkciją. Jie turi būti prevencija arba užkardymas ir saugos papildomo dėmenio įvedimas. Jeigu to nėra ir tas neveikia, bet veikia tik kaip baudimo sistema, to reikėtų atsisakyti“, – dėstė jis.
Politikas žada svarstyti greičio matuoklio tinklo mažinimą ir skirti dėmesį kitoms eismo saugos priemonėms. Jo teigimu, šiandien nuobaudų sulaukia pernelyg didelis skaičius vairuotojų.
„Beje, praeitos kadencijos Seime buvo labai daug diskusijų, kad reikia Administracinių nusižengimų kodekse trumpinti terminą, per kurį skiriama bauda. Tie, kurie priešinosi trumpinimui, kalbėjo, jog tiek daug tų nusižengėjų, kad per trumpą laiką neįmanoma visų jų nubausti, – prisiminė E.Sabutis. –
Ar tikrai neturime per didelio tinklo, kurio nesugebame aptarnauti? Greičiausiai reikia mažinti tinklą ir mažinti baudžiamumą, kreipiant dėmesį visai į kitas eismo saugos priemones.“
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Valstybės kontrolės atliktoje 2021–2023 m. „Via Lietuvos“ veiklos ataskaitoje rašoma, kad 29 iš 100 valstybinės reikšmės kelių ruožų įrengti vidutinio greičio matuokliai, nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą.
Šių greičio matuoklių įrengimo vertė – 900 tūkst. eurų.
