Niekas nemėgsta, kai priekyje važiuoja dūminantis automobilis, tuomet pagalvojama, kad niekas tuo nesirūpina, kaltinama valdžia, tačiau įvedus kontrolės mechanizmą, neretai kyla vairuotojų pasipiktinimas. Žinoma, yra ir palaikančių sprendimą tikrinti automobilių taršą.
„Išties, toks dvejopas jausmas. Taip, mes nemėgstame dūmais apsipylusių transporto priemonių, jeigu aš matau, kad kelyje važiuojant tokiai transporto priemonei iš galo privažiuoja aplinkos apsaugos pareigūnai, sustabdo, pamatuoja ir išima iš eismo – super, mes nieko prieš, tikrai norėtume kvėpuoti švariau.
Tačiau, atkreipiant dėmesį į pačią komunikaciją, nusipiešiame gan įdomų paveikslą. Pavyzdžiui, manęs nė karto gyvenime aplinkosaugos pareigūnai nėra sustabdę, o iki Naujų metų jie galėjo tai daryti kartu su policijos pareigūnais, dabar pareiškė, kad tai bus daroma naktį.
Mane baugina, kad viena moteris važiuos automobiliu, o naktį ją stabdys kažkokie žmonės. Nesvarbu, kad teisės aktuose numatyta, jog turi būti dviese, su atitinkamomis uniformomis, automobiliais, bet faktas, kad žmonės nepratę“, – pastebi S.Šuminas.
Jo nuomone, sunku suprasti, kodėl aplinkosaugininkai pasirinko tokį paros laiką ir ką tai keičia, kodėl negalima stabdyti tik šviesiu paros metu.
„O kodėl naktį, ką tai keičia? Suprantame, kai policijos pareigūnai daro patikrą savaitgaliais, bando išgaudyti neblaivius vairuotojus, tai jie remiasi labai paprasta logika, kad žmonės savaitgalį švenčia. Ar čia iš tikro reikia tikrinti naktį, bent jau iš pradžių?“, – sprendimus suprasti bando eismo ekspertas.
Be to, per metus bus patikrinama vos 15 tūkstančių automobilių, o tai – lašas jūroje.
„Jie minėjo, kad patikrins iki 15 tūkst. transporto priemonių. Registre M1 ir N1 kategorijos, tai yra, lengvieji automobiliai ir lengvieji komerciniai automobiliai sudaro 1,7 milijono transporto priemonių. Patikrins 15 tūkst., kas nesudaro procento, tai kiek pagerins ekologinę būklę?“ – retoriškai klausia S.Šuminas.
Vairuotojus neramina ir tai, kad jie gali nežinoti, jog jų automobilis pažeidžia nustatytas taršos normas, ir dėl to patirti pakankamai didelių nepatogumų kelionėje.
„Aš nieko prieš, jeigu yra piktybiniai vairuotojai, kurie išsipjauna katalizatorius, jie žino, kad tai padarė, aplinkosaugininkai sustabdė, iškart panaikino techinę apžiūrą ir jie toliau gali eiti pėsčiomis ar kviesti traliuką.
Bet aš truputį demonizuoju tą situaciją, pavyzdžiui, važiuoja pensininkas su trimis anūkais, jį sustabdė kažkur vidury pamiškės, pamatavo – protokolas, naikinama techninė apžiūra, grįžk kaip nori.
Tai man šita vieta nepatinka tuo, jog tas žmogus turbūt net pats nežino, kad ta transporto priemonė turi kažkokią problemą“, – sako S.Šuminas.
Priemones pasitikrinti blaivumui žmonės turi – įsigyti alkotesterį galima daugelyje vietų, tačiau taršos matavimo prietaisai nėra prieinami kiekvienam, todėl dažnas vairuotojas gali susidurti su tuo, kad paprasčiausiai nežinojo apie pažeidžiamas taršos normas, juolab, jeigu jos ribą peržengia nedaug.
Pašnekovas svarsto, ar tikrai yra sąžininga iš karto bausti vairuotojus, ir siūlo duoti tam tikrą terminą susitvarkyti automobilį, o to neįvykdžius – imtis kitų priemonių.
„Kodėl teisingą, sąžiningą vairuotoją, kuris tiesiog nežinojo, kad yra tokia problema, iš karto reikia bausti? Kodėl negalima duoti, pavyzdžiui, 10 darbo dienų termino? Per tas dienas susitvarkai arba bus panaikinama techninė apžiūra. Šitos vietos nelabai iki galo suprantu, mano galva, kartais taikoma perdėta prievarta“, – teigia S.Šuminas.
Laidos vedėjas, žurnalistas Vitoldas Milius pritaria tokiam eismo eksperto pamąstymui, ir priduria, kad greičiausiai šios patikros palies senesnių automobilių savininkus, o kai kurie naujesnių automobilių savininkai net nežinos apie tokį pokytį.
Pasak jo, automobilių dūmingumą ir kitą taršą reikia tikrinti, tačiau abejoja, ar tam pasirinkta tinkama institucija.
Viešojoje erdvėje nuskambėjo pasakymas, kad šis pokytis turėtų priversti vairuotojus labiau išmanyti automobilio technines savybes, tačiau, eismo eksperto nuomone, tai nėra geriausia idėja.
„Labai blogai skamba. Šita situacija man labai primena vairuotojų mokymą. Buvo metai, kai žmogus ateidavo į vairavimo mokyklą, o ten stovi į dvi dalis padalintas variklis, automobilio pakaba ir ten ruošdavo pusiau automechanikus. Deja, ir dabar dar yra likę tokių dalykų. Logika atėjusi iš senų laikų, nes tuo metu nebuvo galimybės gauti pilno automobilio aptarnavimo ir juo rūpindavosi patys vairuotojai“, – patirtimi dalinasi S.Šuminas.
Kaip teigia V.Milius, išmokyti žmones būti kompetentingais savo automobilio taršos atžvilgiu – misija neįmanoma. Su juo sutinka ir laidos pašnekovas.
„Aš sutikčiau, nes nėra galimybės kažkur greitai pasitikrinti. Pavyzdžiui, kai padangose žemas oro slėgis, aš žinau, kur galiu pasitikrinti ir važiuojant pro degalinę susitvarkau reikalus. Gal šalia atsiras ir papildomų paslaugų?“ – juokiasi S.Šuminas.
Dažnai žmonės neskiria automobilio dūminimo nuo garavimo. Šaltuoju metų laiku, esant itin žemai temperatūrai, garuoja beveik visi automobiliai su vidaus degimo varikliu, o žmonių, kurie tai supranta – mažėja.
Kaip pasakoja eismo ekspertas, negalima pasakyti, jog nežinojai, kad prie vairo sėdai būdamas išgėręs, tačiau, šiuo atveju, vairuotojas gali nuoširdžiai nežinoti, nesuprasti, kad jo automobilis nėra visiškai tvarkingas, todėl keista, kad už tai bus iškart nubaustas, bet pačią idėją vertina teigiamai.
„Aš niekada nebūsiu prieš pačią idėją. Faktas – kontrolė keliuose turi būti, kažkas turi ją vykdyti. Tik klausimas, kaip mes tai darome? Ar iš tikrųjų reikia iš karto nubausti, naikinti techninę apžiūrą, ar nereikia duoti laiko susitvarkyti? Kaip sakoma, niekas taip nesugadina idėjos taip, kaip jos realizavimas. Idėja gera, bet yra tam tikrų momentų, kurie nėra visiškai aiškūs“, – tikina S.Šuminas.
