Šia tema plačiau „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Edgaras Skrebė, saugaus eismo ekspertai Vigilijus Sadauskas ir Saulius Šuminas.
Aplinkosaugininkas primena, kad automobilių taršos patikra nėra naujovė, tik dabar ją aplinkos apsaugos pareigūnai galės vykdyti savarankiškai.
„Tai nėra naujas dalykas, kad aplinkosaugininkai keliuose stabdo automobilius. Tą darome jau beveik 20 metų, taip pat ir anksčiau buvo atliekami automobilių išmetamų dujų patikrinimai, tačiau tai buvo daroma kartu padedant policijos pareigūnams ir padedant Aplinkos apsaugos agentūros mobiliai laboratorijai. Dabar galėsime be policijos ir be atskiros laboratorijos, patys turėsime įrangą, stabdysime automobilius ir tikrinsime jų taršą“, – patikslina E.Skrebė.
Vairuotojai baiminasi, kad bus sustabdyti, kai jų automobilio variklis dar šaltas, todėl išmeta šiek tie daugiau įvairių dujų, negu numato gamintojas.
„Kada yra sustabdomas automobilis, visų pirma, patikrinama, jeigu automobilio variklis nėra kaip reikiant įšilęs, tai ir nėra atliekami tokie matavimai ir vairuotojui leidžiama važiuoti toliau, nes prietaisai neparodo tikslių matavimų, kai variklis šaltas“, – vairuotojus ramina E.Skrebė.
Be to, kyla klausimas, į kokias transporto priemones bus labiausiai orientuojamasi patikrų metu. Kaip tikina pašnekovas – tikrins visas, kurios pasirodys per daug taršios.
„Šiuo metu dar nėra patvirtinto reidų plano ir nėra išskirta, kiek bei kokių transporto priemonių bus tikrinama, bet kelyje pamačius, nesvarbu, kokia tai transporto priemonė, jeigu matysime, kad ji teršia – turėsime tikrinti“, – sako E.Skrebė.
Jis patikina, kad patikros procesas vairuotojams bus pažįstamas – panašus į techninės apžiūros metu atliekamą dūmingumo nustatymą.
„Visas technologinis procesas yra labai panašus. Į išmetamųjų dujų vamzdį įkišamas zondas ir gali būti paprašyta keletą kartų spustelt akceleratorių. Apmokytas pareigūnas, žinantis, kaip dirbti su tuo prietaisu, atliks teršalų normatyvų matavimus“, – patikros procesą paaiškina E.Skrebė.
Vairuotojai piktinasi, kad aplinkosaugininkai gavo leidimą ir patikrinti automobilyje esančius daiktus, tačiau pašnekovas tikina, kad taršos patikros metu to daryti neplanuojama.
„Daiktus tikriname irgi beveik 20 metų, čia labiau yra susiję su daiktų apžiūra. Pavyzdžiui, brakonieriavimas, neteisėtų žvejybos įrankių paieška. Praktikoje šie atvejai pasitaiko, todėl tvarka leidžia tikrinti daiktus. Svarbu paminėti, kad matuojant taršą tokio poreikio nėra ir neplanuojama apžiūrinėti automobilio daiktų“, – sako E.Skrebė.
Aplinkos apsaugos atstovas priduria, kad daiktai būtų tikrinami esant būtinybei, pavyzdžiui, taršos patikros metu pro galinį stiklą pastebimas bagažinėje gulintis žvejybinis tinklas, bei primena, kad aplinkosaugininkų, kaip ir policijos, reikalavimai turi būti vykdomi ir už jų nevykdymą gresia atsakomybė.
Pasigirsta nuomonių, kad tokia patikra neparodo tikrosios variklių taršos ir prietaisų duomenys yra nieko verti, tačiau specialistas tokią informaciją neigia.
„Tai yra patikrinti prietaisai ir tikrai parodo. Tikrinama benzininių variklių anglies monoksido koncentracija, o dyzelinių variklių – dūmingumo kiekis.
Prietaisų patikimumas yra pakankamai aukštas, kad būtų galima pasitikėti. Čia lygiai taip pat, kaip būna ir su alkotesteriais. Asmenys sako, kad jiems parodė kažkaip ne taip, bet visi suprantame, kad tai yra labai reti atvejai, kada tokie tikslūs ir brangūs prietaisai klysta“, – palyginimą pateikia E.Skrebė.
Vairuotojai tikina, kad patys filmuos visą patikros procesą ir nori žinoti, kur kreiptis dėl netinkamo aplinkos apsaugos pareigūnų elgesio.
„Dėl netinkamų pareigūnų veiksmų galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento Vidaus tyrimų skyrių. Mes irgi visada filmuosime, tai turėsime visiškai objektyvią dvipusišką medžiagą“, – trumpai atsako E.Skrebė.
Jis paaiškina, kaip atskirti, kad vairuotojus stabdo aplinkos apsaugos pareigūnai.
„Bus automobilis, ženklintas specialiais ženklais, tai yra aplinkos apsaugos ženklas su užrašu: „Lietuvos aplinkos apsauga“. Oranžinės spalvos ženklas ant automobilių šonų ir gale oranžinės juostos, o ant stogo mėlynos spalvos švyturėliai su užrašu: „Aplinkos apsauga“.
Automobilio ekipažą sudarys mažiausiai du aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie dėvės nustatyto pavyzdžio uniformą. Stabdant tamsiu paros metu prie uniformos dėvima speciali liemenė su atšvaitais, matomas pareigūno tarnybinis ženklas.
Visais atvejais pareigūnas prisistatys, nurodys sustabdymo priežastį, pareikalavus, pateiks pareigūno galias patvirtinantį pažymėjimą“, – atpažinimo ženklus vardija E.Skrebė.
Jis priduria, kad šiuo metu vykdomi įrangos pirkimo procesai, apmokomi specialistai, o pirmosios patikros prasidės pavasarį.
Be to, vairuotojams vis dar neaišku, ar nustačius normų neatitikimą reikės pakartotinai atlikti visą techninę apžiūrą, ar tik dūmingumo patikrą.
Pasak saugaus eismo eksperto V.Sadausko, kol kas techninės apžiūros asociacijų tinklapyje nėra parašyta, kad įsigaliojo toks įstatymas. Šiuo atveju, nurodyta, kad pakartotinė techninė apžiūra kainuoja 6 eurus, tačiau neaišku, kokia kaina ir kokios procedūros bus taikomos šiuo atveju.
Anot jo, valstybei svarbu susirinkti baudas.
„Valstybė pasidarė kaip jai būtų naudinga surinkti tam tikras baudas, mokesčius, nes už tai, jeigu dūmingumas neatitinka – bus bauda ir naikinama techninė apžiūra, taip buvo skelbiama visiems. Lietuvoje dalinai pagrindinis valdžios asmenų dalykas – organizuoti, kaip nubausti. Labai daug policininkų patapo valdžios atstovais ir jų logika buvo tiktai bausti.
Jeigu anksčiau, pavyzdžiui, įvedamos bet kokios Kelių eismo taisyklės, tai metus būdavo skatinama, rodoma, aiškinama ir po 2–3 metų pradedama bausti“, – sako V.Sadauskas.
Pasak saugaus eismo eksperto, svarbu skatinti žmones, šviesti juos, suteikti galimybę pasitikrinti savo automobilio išmetamųjų dujų kiekį nemokamai ar už simbolinį mokestį, paskelbti laiką, kada žmonės gali atvykti ir pasitikrinti, o ne iškart bausti. O dabar valdžios mentalitetas – drausti ir bausti.
Esą dabar visos valdžios institucijos nori turėti kuo daugiau galios, o seniau – dirbavo kartu.
„Anksčiau niekuomet jokiu būdu nei Aplinkos ministerija, nei jokios inspekcijos neturėjo teisių stabdyti, švyturėlių, dirbdavo kartu [su kitomis įstaigomis]. Policininkai pasitikrina dokumentus, aplinkosaugininkai pasitikrina savo. Dabar gaunasi taip, kad kiekvienas nori dirbti atskirai“, – sako V.Sadauskas.
Kitas saugaus eismo ekspertas S.Šuminas teigia, kad eilinį kartą pritrūko tinkamos komunikacijos, kaip bus vykdoma kontrolė ir kokios bus jos pasekmės.
„Turiu įtarimą, kad didžiajai daugumai vairuotojų nelabai iki galo aišku. Galybė klausimų, kadangi aš asmeniškai per savo ilgą vairavimo karjerą nesu nė karto sustabdytas aplinkosaugininkų, tai spėju, didžioji dauguma vairuotojų taip pat.
Komunikacijos ir didesnio aiškumo eilinį kartą pritrūko. Kaip atrodys, kokie tie patikrinimai, kas tikrins, kada tikrins, kokiu paros metu? Tokių detalių tikrai trūksta.
Aiškumo yra tiek, kad bus tikrinamas išmetamų dalelių kiekis. Aišku, kad bus naikinama techinė apžiūra, ir iki galo neaišku, ar čia ir dabar bus naikinama. Tada klausimas, kaip mes grįšime namo?
Kai mes kalbame apie tuos piktybiškus pažeidėjus, kurie išsipjovė katalizatorius, jie aiškiai žino, kad tarša viršija, tai yra viena istorija. Jeigu mes kalbame apie eilinį vairuotoją, kuris galbūt pats nežino, kad tarša viršija normą ir jam iš karto naikinti techninę apžiūrą – mažų mažiausiai neteisinga.
Labai sunkiai įsivaizduoju, kaip tamsiu paros metu iš kokios pamiškės grįšiu namo? Gal aš ne vienas automobilyje? Tai būtų labai teisinga suteikti kažkokį protingą terminą“, – sako S.Šuminas.
Jo teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į sunkųjį transportą, kuris aplinką teršia labiau nei lengvieji automobiliai.
„Yra keli momentai. Niekas nesako – kontrolė turi būti. Man labiau priimtina ta kontrolė, kuomet lygiai tą patį galima daryti nebūtinai stacionariai stovėdami ir laukdami bei tikrindami kas kelintą automobilį, bet galima ir važiuojant. Matant automobilius, apsipylusius dūmais, jeigu tokius tikrintų eisme, sustabdytų ir patikrintų, manau, tai būtų efektyvu.
Kiek pamenu, informacija buvo pateikta, kad per metus jie patikrins turbūt ne daugiau kaip 15 tūkst. automobilių, kas nuo viso transporto priemonių parko sudarytų nepilną procentą. Turbūt suprantame, kad didesnis poveikis vargu ar įmanomas.
Kitas momentas – didesnę taršą sudaro sunkus transportas – autobusai, vilkikai. Jie sudaro kokius 20 proc. Vėlgi klausimas, kaip institucijos naudojasi duomenimis?
Yra tam valstybės registrai, sunkusis transportas daugiausia priklauso juridiniams asmenims ir registruose yra duomenys, koks to transporto amžius, kokio „Euro“ standarto varikliai yra.
Manau, galima pirmiausia atlikti duomenų analizę naudojantis registrais ir tada tikslingai daryti patikrinimus, nelaukiant, kad atsitiktinumo tvarka pagausim“, – domisi S.Šuminas.
Vairuotojai domisi, ar 10 metų ir naujesniems automobiliams išvis reikalinga tokia patikra.
„Nemanau, kad tai yra kriterijus. Mes turbūt visi prisimename „Dyzelgeito“ skandalą. Ten ir nauji automobiliai neatitiko daug reikalavimų“, – primena S.Šuminas.
Vis dėlto, vairuotojai šį pokytį vertina kaip paprasčiausią valdžios norą bausti ir susirinkti pinigus iš baudų, tačiau pašnekovas nelabai pritaria tokiam požiūriui. Be to, pasak saugaus eismo eksperto, ši kontrolės priemonė neturės beveik jokio poveikio tiems automobiliams, kurie nėra registruoti Lietuvoje, bet rieda šalies gatvėmis. Jiems nebus galimybės panaikinti techninės apžiūros, todėl jie ir toliau galės teršti aplinką.
