Nors Vilniuje šventiniu laikotarpiu vykdyto reido metu pareigūnams įkliuvo tik viena neblaivi vairuotoja, tačiau metų sandūroje įvyko daugiau avarijų, kuriose buvo sužaloti žmonės, palyginti su praėjusiais metais.
„Deja, bet 2023 m. gruodžio 31 d. – 2024 sausio 1 d. šalies keliuose turėjome devynis įskaitinius eismo įvykius, per kuriuos žuvo vienas žmogus ir buvo vienuolika sužeistų.
Per tą patį praeitų metų laikotarpį turėjome tris įskaitinius eismo įvykius ir trys žmonės buvo sužaloti. Tai rodo, kad vis dėlto atsakingumo dar vis trūksta“, – neskuba džiaugtis V.Grašys
Šventinis laikotarpis pareigūnams – pakankamai įtemptas bei darbingas laikas, kai tenka dar labiau aktyvinti prevencines priemones.
„Kaip ir kiekvienu šventiniu laikotarpiu, policija aktyvina savo priemones. Per šias šventes policija iš eismo eliminavo 72 neblaivius vairuotojus. Pernai per tą patį laikotarpį buvo 61 neblaivus vairuotojas, iš kurių 30 buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės neblaivumo, septyni neblaivūs vairuotojai sukėlė eismo įvykius.
Orientavomės į savo darbą, į tuos vairuotojus, kurie nori dalyvauti eisme saugiai ir tenka eliminuoti iš eismo tuos, kurie tuo saugumu nesirūpina“, – sako V.Grašys.
Pašnekovas pastebi, kad dažniausiai eismas suintensyvėja prieš šventes, kai vairuotojai tvarko įvairiausius savo reikalus, o švenčių metu keliuose automobilių lieka mažiau, vairuotojai savo pareigas vykdo atsargiau.
„Prieš šventes eismo intensyvumas gerokai padidėja, nes norime pasirūpinti dovanomis, važiuojame į parduotuves. Pačių švenčių metu lieka tik artimųjų lankymas, dėl to eismo intensyvumas tikrai sumažėja.
Vis dėlto, galima sutikti įvairių vairuotojų, kurie savo nepasitenkinimą ir neigiamas emocijas vis dar išreiškia keliuose.
„Per šiuos šventinius laikotarpius, ne darbo metu, nedėvint uniformos teko dalyvauti eisme. Teko susilaukti ir tam tikro kultūringo elgesio, ir praleidžiant, ir parodant atsakingą dėmesį. Deja, teko pamatyti ir tam tikrų gestų, kurie nekelia garbės mūsų eismo dalyviams bei parodo, kad kultūros ir sąmoningumo, pagarbos vienas kitam dar tikrai stinga“, – sako V.Grašys.
Gali susidaryti įspūdis, kad skirtinguose šalies kampeliuose – skirtinga ir vairavimo kultūra, tačiau, Viešosios tvarkos biuro vadovo teigimu, vienokio ar kitokio vairuotojų elgesio negalima priskirti tam tikram regionui.
„Tikrai negalima priskirti vienam ar kitam regionui tam tikro elgesio. Poelgį žmogus daro nepriklausomai, kur jis gyvena. Jeigu jau yra toks mentalitetas, jis rūpinasi vien tik savimi ir nepastebi aplinkinių, leidžia sau parodyti tam tikrus gestus, tai rodo sąmoningumą ir kultūros lygį“, – tikina V.Grašys.
Nors pokytis vairuotojų ir kitų eismo dalyvių kultūroje vyksta, tačiau progresas yra lėtesnis nei dauguma norėtų.
„Sakyti, kad vairuotojų, eismo dalyvių sąmoningumas nesikeičia – negalima. Tikrai pokytis yra. Mes visi tikrai norėtumėme, kad tai įvyktų kaip galima greičiau, bet, deja, tempas yra pakankamai lėtas. Pastariejį įvykiai parodė, kad nedirbo didžioji dauguma parduotuvių, žmonėms nebuvo kur važiuoti.
Galbūt žmonės elgiasi atsakingiau ir nerizikavo sėsti prie vairo, būdami apsvaigę, galbūt jų neišleido draugai, artimieji, kur buvo švenčiamos kalėdos ir pasirūpino vieni kitais, bet tikrai buvo nustatyta mažiau neblaivių vairuotojų, kurie kėlė pavojų“, – pasakoja V.Grašys.
Keičiasi ir žmonių požiūris į pareigūnų darbą. Vis daugiau eismo dalyvių praneša apie netinkamą elgesį kelyje, fiksuoja neatsakingus vairuotojus ir įrodymus perduoda policijai.
„Galima konstatuoti, kad žmonių sąmoningumas keičiasi, jie mažiau toleruoja netinkamą elgesį, ne vien tik kalbant apie neblaivius vairuotojus, bet ir kitą netinkamą elgesį: greičio viršijimą, mobiliųjų įrenginių naudojimą, vairuojant transporto priemones.
Policija dėkinga žmonėms, sulaukiame vis daugiau pranešimų, daugiau video pranešimų, daugiau nuotraukų apie užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Tai skatina susimąstyti tuos, kurie vis dar nori daryti tokius pažeidimus, kad juos fiksuoja ne vien tiktai policijos pareigūnai, kurie dirba ir nežymėtais policijos automobiliais, tačiau fiksuoja ir aplinkiniai eismo dalyviai, kurie išreikškia savo pilietinę pareigą ir netoleruoja tokio elgesio“, – elgtis pilietiškai skatina V.Grašys.
Yra ir kita medalio pusė. Vairuotojai ne tik praneša policijai apie nusižengimus, tačiau ir vieni kitiems, kad kažkur jų laukia policija. Vieni mirksi šviesomis, kiti – pažymi programėlėje.
„Perspėjimų kelyje mažėja, turbūt dėl to, kad yra tam tikros programėlės, kuriose galima pažymėti vienas ar kitoje vietoje patruliuojančius policijos pareigūnus, tačiau tokiems asmenims reikėtų susivokti, kad perspėjame ne tik neviršyti greičio, o perspėjame galbūt asmenis, kurie daro nusikalstamą veiką.
Galbūt automobilyje vežamos draudžiamos priemonės, ginklai arba žmogui yra apribota laisvė ir tokiu elgesiu mes tikrai neprisidedame prie šalies ir žmonių saugumo. Galime perspėti tikrai labai negerai besielgiantį asmenį, bet mirksėjimo tikrai mažėja.
Žmonės jaučiasi atsakingiau ir organizuojamas policijos priemonės, kuomet tikrinamas blaivumas, absoliuti dauguma vairuotojų supranta kaip paslaugą eismo saugumui, paslaugą tiems vairuotojams, kurie nori būti saugūs kelyje ir iš eismo eliminuojami nedrausmingi vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Tokiu būdu policija atlieka savo misiją“, – tikina pareigūnas.
Vis dėlto, didžiausia vairuotojų problema išlieka viršytas greitis ir naršymas telefone vairuojant. Be to, trūksta ir pėsčiųjų savisaugos.
„Nors pačių eismo įvykių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išlieka stabilus, sužeistų žmonių šiek tiek mažėja, tačiau turime 29 proc. daugiau žuvusių žmonių.
Priežastys tokioms eismo nelaimėms yra faktiškai tos pačios, kokios buvo ir praėjusiais metais – viršytas leistinas greitis, nepasirinktas saugus greitis, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą.
Nerimą kelia tai, kad atliekant eismo įvykių tyrimus pastebime, jog vairuotojo dėmesys buvo sutelktas ne į vairavimą, o į kažkokį pašalinį dalyką. Neretas atvejis, kuomet tokie eismo įvykiai atsitinka dėl mobiliųjų įrenginių naudojimosi rankomis.
Tokiais atvejais įvykus eismo nelaimėms, garbingai prisipažinusių vairuotojų turime labai nedaug, kuomet vairuotojas prisipažįsta, kad naudojosi mobiliuoju įrenginiu ir jo dėmesys buvo sutelktas visai kitur.
Kita vertus, turime problemą su tam tikrais pėsčiųjų daromais pažeidimais, dėl kurių įvyksta eismo nelaimės, kuomet būna sužalojami arba netgi žūsta žmonės. Tai nedėmesingumas, neatidumas einant per kelią, atšvaitų nedėvėjimas tamsiu paros metu.
Turim tokių skaudžių nelaimių, kuomet pėstysis sėdėdamas važiuojamojoje kelio dalyje yra partrenkiamas, nes būna visiškai nematomas. Tai rodo, kad vis dar savo saugumu tikrai per mažai rūpinamės“, – avarijų priežastis vardina V.Grašys.
Vertinant Lietuvos eismo saugumą su kitomis šalimis, Europos mastu mūsų šalis yra šalia vidurkio, todėl situacija nėra bloga, bet yra pakankamai vietos tobulėjimui.
„2011 – 2021 metais galėjome pasigirti kaip šalis, padariusi didžiausią pažangą su eismo saugumu Europos Sąjungoje, kuomet žūčių keliuose sumažėjo perpus. Deja, 2023 metų duomenų dar neturime, bet nemanau, kad jie bus tokie pat geri.
2022 metais turėjome 43 žuvusius žmones milijonui gyventojų, Europos vidurkis buvo 46 žuvusieji. Tarp 27 Europos šalių esame dvyliktoje vietoje, šalia tokių šalių kaip Austrija, Nyderlandai, Belgija. Kalbėdami apie eismo saugumą tose šalyse įvertiname, kad situacija jose yra pakankamai gera.
2023 metais tokiais rodikliais nepasigirsime, bet ieškome naujų kontrolės metodų, kontrolės būdų, kaip įtikinti eismo dalyvius paisyti Kelių eismo taisyklių ir labiau saugoti save kelyje“, – Lietuvos situaciją Europos kontekste apibrėžia V.Grašys.
Greičio viršijimo ir mobiliųjų naudojimo prie vairo problema kartojasi metai iš metų, tačiau Viešosios tvarkos biuro vadovas įsitikinęs, kad apie saugumą keliuose reikia kalbėti dar nuo vaikystės.
„Didžiausia investicija būtų į prevenciją, tai yra, darbas su jaunimu, su moksleiviais, ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. Moksleiviai vaikai lankosi mūsų saugaus eismo klasėse, dėstome pagrindinius saugaus eismo elementus, primename Kelių eismo taisykles.
Kartais pakeičiame jų požiūrį, ką tėvai suformuoja apie tam tikrą netinkamą elgesį ir tikimės, kad tas jaunuolis išėjęs iš saugaus eismo klasės, informacija pasidalins su savo tėvais.
Galbūt važiuojant nesaugiai bus įspėtas ir tėvelis arba neprisisegus saugos diržo, vaikas ne tik nesės į automobilį, bet pareikalaus iš tų pačių tėvų, tiek keleivių, tiek vairuotojų, kad diržas būtų prisegtas.
Tikrai diegiame ir tai, kad atšvaitas yra pagalbininkas, dalyvaujant eisme ne tik tamsiu paros metu, esant blogam matomumui jis tikrai gali padėti, kad grįžę vaikai su savo tėveliais, globėjais aptartų tuos dalykus ir neturintiems atšvaito jis būtų įsigijamas, prisegamas tam tikroje vietoje ir dėvimas“, – apie pareigūnų vykdomą edukaciją pasakoja V.Grašys.
Paklaustas, ar jaunimas yra vienintelė viltis, pašnekovas nėra kategoriškas, tačiau mano, kad nauja karta turi daugiau perspektyvumo būti atsakingais vairuotojais.
„Vienintele viltimi turbūt negalėčiau įvardinti, bet tikriausiai perspektyviausia. Mokoma tinkamo elgesio ne baudžiant, ne fiksuojant blogą elgesį, o rodant tinkamą pavyzdį ir aiškinant. Kita vertus, netinkamai pasielgęs vairuotojas gauna administracinio poveikio priemones, kurių metu turėtų susivokti apie savo netinkamą elgesį.
Šiuo metu yra teikiami pasiūlymai dėl tų priemonių efektyvinimo, noriu pabrėžti, kad visoje Europoje ieškoma naujų būdų kaip labiau įtikinti eismo dalyvius paisyti Kelių eismo taisyklių, saugoti save, todėl ne išimtis ir atsakomybės griežtinimas“, – pokalbį užbaigia V.Grašys.
