Tačiau turint pašonėje tokią kaimynę kaip Rusija to per mažai. Pinigų kariuomenei reikia gerokai daugiau. Todėl jau prasidėjo svarstymai, ar nevertėtų didinti kurių nors pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės arba gyventojų pajamų.
Tuo metu Kelių direkcija kažkodėl nusprendė pasukti priešinga kryptimi ir palikti biudžetą be greičio mėgėjų sumokamų baudų. Ši institucija paskelbė, kad laikinai sustabdys numatytą 50 naujų greičio matavimo sistemų pirkimą, nes peržiūrės kažkokią metodiką ir nelaimių keliuose statistiką.
Tai gali būti laikoma valstybės pamatų griovimu. Juk kodėl ant kiekvieno kampo nepristačius greičio matuoklių – ir stacionarių, ir trikojų. Vos penki tokie įrenginiai 8 kilometrų Molėtų plento atkarpoje yra smulkmena, o ne rekordas, kaip kai kas įvardija. Reikėtų kas kilometrą – mažiausiai po vieną!
Tuomet į biudžetą kapsės ir kapsės greičio paminą mėgstančių smarkiau spūstelėti nekantruolių pinigai.
Tiesa, kai kurie politikai piktinasi, kad anksčiau buvo surenkama apie 25 proc. paskirtų baudų, o dabar – jau tik 16 procentų.
Čia jau turi padirbėti Mokesčių inspekcija, įsteigusi specialų išieškojimo padalinį: nesumokėjai per dešimt dienų – sąskaitos jau ir areštuotos.
Aišku, reikia Lietuvoje įsteigti ir matuoklių gamyklą, kuri pakeltų visą šalies ekonomiką. Pučiantis biudžetui atsirastų pinigų ne tik pabūklams, bet ir tankams ar naikintuvams.
Tiesa, yra vienas pavojus: kas bus, jei vairuotojai galiausiai persiauklės ir nustos pažeidinėti taisykles?
Tada reikėtų mažinti leidžiamą greičio ribą. Arba guostis bent tuo, kad tapsime ekonomiškai sparčiausiai augančia, užtat lėčiausiai važinėjančia ir visomis prasmėmis saugiausia valstybe visoje Europoje.
