Vienas pagrindinių rudens požymių – vis trumpėjančios dienos. Temti ima vis anksčiau, todėl pėstieji ir dviartininkai privalo prisiminti Kelių eismo taisykles ir dėvėti atšvaitus bei kitus šviesą atspindinčius elementus. Neišvengiamai keliuose bus vykdoma ir blaivumo kontrolė.
„Reikėtų kreipti dėmesį, kad pradeda daug anksčiau temti ir ilgėja tamsus paros metas. Lietuvos keliuose, gatvėse neįpratiname pėsčiųjų nešioti šviesą atspindinčius elementus, atšvaitus.
Turime problemų su dviratininkais, kurie važiuodami tamsiu paros metu ne visąlaik dėvi šviesą atspindinčias liemenes. Būtent į tokius pažeidimus šį laikotarpį ir bus kreipiama daugiausiai dėmesio.
Be abejonės, kadangi Lietuvos keliuose turime problemą su neblaiviais vairuotojais, tai spalį, tam tikru laikotarpiu, vykdysime blaivumo kontrolės priemones.
Kalbu apie centralizuotas prevencines priemones, tačiau kiekvienos apskrities vyriausias policijos komisariatas gali pasirinktinai vykdyti papildomas priemones, užtikrinant eismo saugumą“, – informuoja V.Grašys.
Vienas didžiausių pavojų keliuose yra greitis, todėl bus vykdoma ir jo kontrolė, tačiau pašnekovas akcentuoja, kad kitiems eismo dalyviams yra itin svarbu būti matomiems.
„Greičio kontrolės priemonės nebus atjungtos ir visi greičio matuokliai veiks įprastiniu režimu. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuomet Lietuvos keliuose atsitinka nelaimės, kuriose būna sužalojami arba žūsta žmonės. Policijos kontrolės priemonės turi išlikti efektyvios.
Norėčiau pasakyti, kad reikėtų susirasti atšvaitą kažkur stalčiuje ar kišenėje ir jį tinkamai devėti. Pasižiūrėti, ar artimieji, vaikai turi atšvaitą, nes tamsus paros metas lemia ne itin gerą matomumą ir jeigu pėstieji neturi papildomų šviesos atspindinčių elementų, jie yra nematomi kelyje“, – sako Policijos departamento viešosios tvarkos biuro vadovas.
Anot pašnekovo, reidų metu stengiamasi nesukelti papildomų transporto spūsčių ir į tai atsižvelgiama renkantis jo vietą. Be to, kontrolė vykdoma ir nežymėtais automobiliais.
„Vieta pasirenkama priklausomai nuo to, į kokius pažeidimus orientuojama priemonė. Pavyzdžiui, jeigu vykdoma blaivumo kontrolė tos priemonės vykdomos taip, kad būtų saugus transporto priemonių stabdymas, sudaroma saugi galimybė patikrinti vairuotojų blaivumą, nesudarant kažkokių papildomų grūsčių kelyje.
Kita vertus, tikrinant mobiliųjų įrenginių naudojimą, stebimos visos miesto gatvės ir visi keliai. Policijos pareigūnai dirbdami ne viešai, su nežymėtais policijos automobiliais, fiksuoja tokius pažeidimus ir asmenys kartais net būna labai nustebę, kaip juos galėjo užfiksuoti tam tikroje vietoje, darant tokį pažeidimą“, – apie pareigūnų darbo specifiką pasakoja V.Grašys.
Rudenį keliuose iškyla dar viena grėsmė – laukinių gyvūnų migracija, kurios metu jie iššoka į kelią taip sukeldami avarijas. Kelių policija ima pavyzdį iš Skandinavijos šalių ir organizuos akciją, kurios metu vairuotojams dalins gyvūnus atbaidančias priemones.
„Dar viena priemonė, kurią šį mėnesį organizuosime, galbūt bus labiau patraukli vairuotojams. Tuomet išdalinsime daugiau negu 2 000 ultragarsinių švilpukų, kurie, kaip teigia mokslininkai, apsaugo transporto priemones nuo staigaus laukinio žvėries išbėgimo į kelią ir susidūrimo su juo.
Vėlgi, yra įvairių nuomonių, bet manau, kad tikrai tas švilpukas neprivilios tų gyvūnų, bet jeigu jūs nors vienam padės, tai turėtų būti įvardinama kaip efektyvi priemonė. Tai prasidėjo Skandinavijoje, o skandinavai pasižymi ypatingu dėmesiu savo saugumui. Manau, kad tas pats ultragarsinis švilpukas, jeigu jis veikia skandinavijoje, turėtų veikti ir Lietuvos laukinius gyvūnus“, – tikina V.Grašys.
Gali atrodyti, kad šiemet užfiksuotų pažeidimų skaičius yra didesnis negu pernai, tačiau tam įtakos gali turėti greičio matuoklių plėtra, nes dažniausiai užfiksuotas pažeidimas yra greičio viršijimas.
„Kadangi absoliuti dauguma užfiksuotų pažeidimų yra greičio viršijimai, o greičio viršijimo įrenginių plėtra vyksta pakankamai greitai, jų daugėja, tai logiškai didėja ir fiksuojamų pažeidimų skaičius. Yra užfiksuojama daugiau negu milijonas Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o greitis – absoliuti dauguma.
Nerimą kelią tai, kad vis dažniau policija keliuose sustabdo asmenys, kuriems yra atimta teisė vairuoti už vienokius ar kitokius pažeidimus ir neturėdami teisės, jie bando sėsti prie transporto priemonės vairo ir būna sulaikyti.
Skaičiuojame, kad per šiuos metus nustatėme apie 30 tūkst. tokių pažeidimų. Manau, kad dalis žmonių žino, jog tokie asmenys neturi teisės vairuoti, kartu važiuoja ir rizikuoja savo didžiausiu turtu – gyvybe ir sveikata“, – nerimauja V.Grašys.
Vis dėlto pareigūnas pripažįsta, kad šiemet žuvusiųjų skaičius kelyje išaugo, tačiau ramina, jog policija deda pastangas, kad šis skaičius būtų kuo greičiau sumažintas.
„Turime tikrai žuvusiųjų skaičiaus didėjimą. Tai verčia ieškoti kitų, labiau įtikinančių priemonių, kaip keisti tam tikrą elgesį kelyje. Sužalojimų ir pačių eismo įvykių skaičius išlieka daugmaž vienodas, tačiau jeigu pernai žūčių kelyje sumažėjo 20 proc. tai jau šiai dienai turime apie 30 proc. augimą.
Tai rodo, kad niekada negalime leisti sau atsipalaiduoti. Turime nuolat kalbėtis, dalyvaudami eisme turime būti dėmesingi nepriklausomai, ar vairuojame automobilį, elektrinį paspirtuką, ar keliaujame pėsčiomis“, – vairuotojus paragina V.Grašys.
