Tačiau dažniau važinėjantys pro Trakus puikiai žino atkarpą, kurioje kone nuolat stovi tas trikojis, – kelyje tarp Akmenos ir Galvės ežerų. Vasarą čia tiršta ir automobilių, ir poilsiautojų, todėl greičio ribojimas visiškai suprantamas.
Tik kodėl tokia tvarka taikoma ir žiemą, kai pėsčiųjų vargu ar pasitaiko bent vienas per dieną? Ir kodėl būtent čia statomas šis pažeidėjus fiksuojantis įrenginys net šaltuoju metų laiku? Atsakymas greičiausiai aiškus – siekiant surinkti kuo daugiau baudų.
Trikojais apsiginklavę pareigūnai ir kitose šalies vietovėse juos neretai stato ten, kur didžiausia tikimybė nufotografuoti greičio paminą spūstelėjusį vairuotoją, nors kartais toks pažeidimas nekelia didesnės grėsmės eismo saugumui.
Netgi priešingai – išvydęs tokį įrenginį dažnas vairuotojas kerta per stabdžius, todėl smarkiai išauga tikimybė, kad į automobilį atsitrenks važiuojanti iš paskos mašina.
Būtent tokia reakcija nulėmė, kad šią vasarą kelyje Šiauliai–Kuršėnai 25 metų vyras, staigiai sustabdęs, sumaitojo ir automobilį, ir patį trikojį. Už pastarąjį apskaičiuota žala įspūdinga – daugiau nei 65 tūkst. eurų.
Keliuose gausėja ne tik trikojų: Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) iki kitų metų pabaigos ketina įrengti dar 6 momentinio greičio matuoklius ir net 54 vidutinio greičio matavimo sistemas.
Tikinama, kad tuomet valstybinės reikšmės kelių, kuriuose vykdoma greičio kontrolė, dalis išaugs nuo 6 iki 8 procentų.
Šių užmojų tikslas optimistinis – iki 2030 metų Lietuva ketina perpus sumažinti keliuose žūstančių žmonių skaičių, o iki 2050-ųjų, kaip ir visa Europa, pasiekti nulį.
Tik kažkodėl mūsiškiai pasirinko botago principą, o, tarkime, apie vairavimo kultūros skatinimą valstybiniu mastu net neužsimenama.
Kita vertus, jeigu tokie matuokliai iš tiesų yra efektyvūs, reikėtų nuolat skelbti konkrečius skaičius, kiek, juos pastačius, viename ar kitame ruože sumažėjo eismo įvykių.
Tai būtų labai iškalbinga informacija. Tačiau dabar dažniausiai girdime tik pasigyrimus, kiek nustatyta pažeidėjų.
Nieko stebėtino, kad LAKD planai dar daugiau investuoti į greičio matuoklius sulaukė net politikų dėmesio.
Parlamentaras A.Mazuronis pateikė pavyzdį iš pajūrio – apie kelyje tarp Palangos ir Šventosios esančią sankryžą.
„Kiekvieną savaitę čia įvyksta bent po dvi avarijas, sankryžoje kasmet žūsta po 3–4 žmones. Kelių policininkai ir Automobilių kelių direkcija masiškai sulaukia kreipimųsi ten įrengti kokias nors saugumo priemones, tačiau niekas neįrenginėjama.
Ar iš tikro saugumas yra pagrindinis prioritetas? Ar gali būti taip, kad greičio matuoklių įrengimas tapęs tam tikra pragyvenimo sritimi Automobilių kelių direkcijos atstovams?“ – retoriškai klausė parlamentaras.
Kitas Seimo narys M.Skritulskas pasiūlė įstatymo projektą, pagal kurį bent jau automagistralėse pirmiausia būtų privaloma investuoti į kelio dangą ir eismo saugumo priemones (pavyzdžiui, tvoras nuo laukinių gyvūnų), ir tik tuo atveju, jei viską įgyvendinus eismo įvykių nesumažėja, įrengti greičio matavimo sistemas.
Negana to, pasak politiko, dėl to turėtų spręsti ne Automobilių kelių direkcija, bet Vyriausybė.
„Tokia praktika, kai LAKD pati nustato kriterijus dėl vidutinio greičio matuoklių statymo būtinumo ir pati priima sprendimus dėl įgyvendinimo, pati juos įgyvendina, yra ydinga, prieštaraujanti pagrindiniams kontrolės principams“, – tvirtino M.Skritulskas.
Dėl to, kad didelis greitis yra viena dažniausių avarijų priežasčių, ginčytis neverta. Tačiau kelio dangos kokybė, apsauginės tvorelės bei kitos priemonės irgi turi ne ką mažiau įtakos saugumui.
Tik apie kokią kokybę galima kalbėti, kai net vienos pagrindinių šalies arterijų – kelio tarp Vilniaus ir Utenos – nesugebama sutvarkyti porą dešimtmečių.
Dabar LAKD žada, kad rekonstrukcija bus baigta 2025-aisiais. Tačiau kiek panašių pažadų būta praeityje ir kiek laiko nukelta pabaigos data, jau sunku net suskaičiuoti.
Kol šalies keliai netvarkomi vis prastėja, renkamasi paprasčiausia išeitis – riboti greitį ir dar pastatyti stacionarius ar kilnojamuosius matuoklius. Taip yra ne tik rajoniniuose keliuose, bet ir greitkelyje Vilnius–Kaunas.
Antai ties tiltu per Krunos upę trumpoje atkarpoje greitis ribojamas iki 70 km/val. Ten stovi ir matuoklis. Pasirodo, toje vietoje kelio techniniai parametrai yra netipiniai greitkeliui.
„Kreivės yra labai mažos, dažnai įvyksta susidūrimai arba automobiliai atsimuša į tiltą. Ten reikia atlikti rekonstrukciją, tada pasikeis tam tikri parametrai ir greičio sumažinimas bus panaikintas“, – aiškino LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius A.Vilkelis.
Tačiau ar ne pati LAKD, užuot užsakinėjusi iš tiekėjų naujausias greičio matavimo sistemas, turėtų užsiimti šios trumpos atkarpos rekonstrukcija?
Bet kol kas einama lengviausiu keliu.
