Vidutinį greitį tikrins 31 km ruože
Šiais ir kitais metais iš viso papildomai bus sumontuota daugiau nei 110 įvairių greičio matuoklių ir kamerų. Nauji greičio matuokliai bus sumontuoti ir kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Net 31 km ruože tikrins vidutinį greitį ir techninius automobilių reikalavimus.
Tuo ypač pasipiktino Seimo narys Andrius Mazuronis.
„Aš jokiu būdu nesakau, kad reikia panaikinti apskritai visus greičio matuoklius ar kad greičio matuokliai neturi įtakos saugumui keliuose. Automobilių kelių direkcija ir Policijos departamentas sako, kad visos priemonės, vidutinio greičio matuoklių ruožų pagrindinis tikslas – ne surinkti pinigus, o mažinti avaringumą, didinti saugumą keliuose. Jau iki tol buvo ne vienas klausimas apie greičio matuoklių statymą, buvimo vietą, bet dabar persipildė kantrybės taurė.
Situacija labai paprasta: mes turime ribotą kiekį lėšų, kuris gali būti skirtas kelių infrastruktūrai plėtoti, saugumui keliuose didinti. Dabar klausimas, kaip mes tas lėšas panaudojame. Policijos departamentas su Automobilių direkcija sako, kad tas lėšas turime panaudoti 31 km automagistralėje montuojant greičio matuoklius. Keliu klausimą, ar tikrai tuos pinigus naudojame efektyviausiai?“ – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė A.Mazuronis.
Jis patikino kreipęsis į Automobilių kelių direkciją su prašymu paaiškinti kriterijus, kuriais remiantis nusprendžiama, kur bus statomi greičio matuokliai.
„Ar tikrai greičio matuoklis efektyviausiai didina saugumą, ar kitos kelių inžinerinės priemonės, tokios kaip saugumo tvorelės, greičio ribojimo kalneliai, žiedinės sankryžos, pėsčiųjų viadukų įrengimai, esamų tiltų sustiprinimai, kairiųjų posūkių naikinimas kai kuriuose valstybiniuose keliuose? Man atrodo, kad daug efektyviau būtų tuos pinigus išleisti įrengiant 31 km tvoros valstybinės reikšmės keliuose, kad tamsiu paros metu neišbėgtų laukiniai žvėrys“, – sakė A.Mazuronis.
Jis priminė ir apie kelią iš Palangos link Šventosios ir joje esančią sankryžą.
„Kiekvieną savaitę čia įvyksta bent po dvi avarijas, sankryžoje kasmet žūsta po tris keturis žmones. Kelių policijos departamentas ir Automobilių kelių direkcija sulaukia masiškų kreipimųsi ten įrengti kokias nors saugumo priemones, bet nieko nėra įrenginėjama. Ar iš tikro saugumas yra pagrindinis prioritetas? Ar gali būti taip, kad greičio matuoklių įrengimas tapęs tam tikra pragyvenimo sritimi Automobilių kelių direkcijos atstovams?“ – klausė Seimo narys.
Toks elgesys A.Mazuroniui priminė sovietinius laikus, kada pareigūnai greitį matuodavo pasislėpę krūmuose.
„Kyla daug analogijų su tų laikų filosofine pozicija. Ar mūsų tikslas išrašyt kiek galima daugiau baudų, ar civilizuotomis priemonėmis didinti saugumą keliuose?“ – šnekėjo jis.
Nors Kelių policija ir tikina, kad pagrindinė avarijų priežastis – greičio viršijimas, A.Mazuronio nuomone, taip teigiant tiesiog bandoma manipuliuoti.
„Kelių policija žaidžia ne visiškai gražų žaidimą. Visas nesąmones, kurias jie daro keliuose su vidutinio greičio matuokliais, jie manipuliatyviai pakiša po sąvokomis „mirtingumas“, „avaringumas“. O kaip jie nustato pagrindinę avarijų priežastį? Jie pristatė greičio matuoklių ir sako, kad keliuose mažėja avaringumas. O aš sakau, kad avaringumas keliuose mažėja ne dėl greičio matuoklių, o dėl kelių kokybės gerinimo, dėl inžinerinių įrenginių. Sakyti, kad greitis – pagrindinė visų nelaimių priežastis, yra spekuliatyvu. Atneškite medžiagą ir parodykite, kuo remiantis priimamas vienas ar kitas veiksmas, nes konspiracijos teorijų kyla labai daug“, – sakė pašnekovas.
Bando pasipinigauti?
Žurnalistas Vitoldas Milius tikino, kad greičio matuoklių kiekviena šalis turi skirtingai – vienos jų turi daugybę, o kitos – žymiai mažiau.
„Viena šalis nuo kitos labai skiriasi. Lenkijoje greičio matuoklių ne tiek daug, Vokietijoje – visai nedaug, Belgijoje ir Olandijoje, galima sakyti, išvis nėra vietų, kur nėra kamerų ar matuoklių, Prancūzijoje jų yra, bet ne per daugiausiai“, – apibendrino V.Milius.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje mėgėjų viršyti greitį išties nemažai, dėl to netrūksta ir greičio matuoklių.
„Tie, kas žiūri į statistiką, mato, kad nemažai autoįvykių įvyksta dėl greičio. Tada reikia kažką daryti, tad ir daro patį primityviausią dalyką. Ar tai yra grynai pasipelnymas? Nežinau. Vieno atsakymo nėra, bet turbūt greičio matuokliai turėtų būti pačiose pavojingiausiose vietose, tuomet, mano supratimu, tai nėra pasipelnymas.
Jei tu pabandai pagudrauti ir pagauti vairuotoją, kur jis nesitiki ir kur nėra pavojaus, tuomet, mano supratimu, tai – pasipinigavimas. Jei kuri nors vieta pavojinga, jei joje tikrai reikia priversti vairuotoją važiuoti tinkamu greičiu, čia joks pasipinigavimas, paprasčiausiai nėra kito būdo suvaldyti“, – dėstė žurnalistas.
Jis pridūrė, kad kartais kilnojami trikojai gali pridaryti ir sumaišties, jei būna pastatyti ne vietoje.
„Aš kelis kartus esu matęs trikojį tokiose vietose, kur važiuoji mišku, ties miestelio riba, tada būna posūkis, išlendi iš posūkio, o ten – trikojis, tokioje vietoje, kurioje automobilis net nespėjo sulėtėti iki reikiamo greičio. Tave nufotografuoja arba tu taip staigiai stabdai, kad sukeli pavojų kitiems. Tiesiog pareigūnams reikia gerai pagalvoti, kur pastatyti trikojus“, – šnekėjo V.Milius.
Planus greičio matuoklį statyti kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, V.Milius vertino dviprasmiškai.
„Jei tas atstumas kažkuo išskirtinis, sudrausminti vairuotojus reikėtų. Ten yra tų, kurie važiuoja 180 km/val. greičiu, ir tų, kurie važiuoja 110 km/val. greičiu. Toks greičių skirtumas iš tikro sudaro pavojų. Didžiausias pavojus – ne greičio viršijimas, o greičių skirtumas. Jei visi važiuotų vienodai, tada nėra ir pavojaus. Pas mus yra šiek tiek chaoso. Jei jį suvaldytume, tada ta priemonė – tinkama“, – įsitikinęs V.Milius.
483 tūkst. greičio viršijimo atvejų
Kelių policijos atstovė, komisarė Stasė Stankevičienė pabrėžė: greičio viršijimas – viena iš dažniausiai pasitaikančių avaringumo priežasčių.
„Lietuvos vairuotojai linkę viršyti greitį. Per septynis mėnesius buvo užfiksuota 483 tūkst. greičio viršijimo atvejų“, – teigė S.Stankevičienė.
Tačiau A.Mazuronis manė, kad tokie dideli skaičiai gali reikšti ir tai, kad leistini greičiai tiesiog yra per maži.
„Jei kelias vystosi, atliekami infrastruktūriniai sprendimai, tai gal yra ruožų, kur greitį galima padidinti, kur nėra iššūkių saugumui? Prisidengti tuo, kad yra 483 tūkst. nubaustų, kai radarų pristatyta ne visiškai logiškose vietose, yra manipuliatyvu“, – tikino A.Mazuronis.
Visgi S.Stankevičienė pabrėžė: vairuotojai vis tiek turi laikytis leistino greičio, kad ir koks jis yra.
„Ar reikia jį kelti, diskutuotinas klausimas. Į tai turėtų atsižvelgti įstatymų leidėjai“, – tarė ji.
S.Stankevičienė nesutiko ir su tuo, kad baudomis siekiama pasipinigauti.
„Visos surinktos baudos keliauja į valstybės biudžetą, o jų išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Policija tikrai nerenka informacijos, kiek baudų skirta, kiek jų išieškota, mūsų darbas skirti baudą ir kad ji pasiektų asmenį, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles (KET)“, – tikino komisarė.
Pašnekovės teigimu, trikojai šiais metais yra užfiksavę virš 88 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Tai sudaro apie 18 proc. nuo visų užfiksuotų greičio viršijimo atvejų. Tokie matuokliai statomi avaringose vietose.
„Atsižvelgiama į avaringumą, į kelio intensyvumą. Pareigūnui ar darbuotojui, kuris pastato mobilų greičio matuoklį, nurodoma tiksli vieta“, – aiškino S.Stankevičienė.
Greičio matuokliai – efektyvi priemonė
Automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis paaiškino, kodėl buvo nuspręsta, kad vidutinį greičio matuoklį reikia įrengti kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda.
„Yra trys pagrindiniai kriterijai, kuriuos vertinant priimamas sprendimas, kad reikia įrengti greičio matuoklius: tame ruože įvykęs eismo įvykių skaičius, dėl ko įvyko eismo įvykiai ir eismo intensyvumas“, – kalbėjo A.Vilkelis.
Jis pabrėžė, kad Automobilių kelių direkcija tikrai neturi jokio tikslo pasipinigauti.
„Nė vienas už baudas surinktas centas neįkrenta į Automobilių kelių direkcijos biudžetą. Esmė – mažinti eismo įvykių skaičių“, – tikino pašnekovas.
A.Vilkelis sakė, kad greičio matuoklius įrengti taip pat yra žymiai pigiau nei gerinti infrastruktūrą.
„Įrengti matuoklį kainuoja keliasdešimt tūkstančių eurų. Tinklo tvora, kad į kelią neišbėgtų gyvūnai, gali kainuoti kelis kartus brangiau. Vieno lygio sankryžos rekonstrukcija gali kainuoti apie 1 mln. eurų, o skirtingų lygių sankryžos – daugiau nei 5 mln. eurų“, – vardijo A.Vilkelis.
Tačiau su tokiais teiginiais Seimo narys A.Mazuronis greižtai nesutiko.
„Tai – manipuliatyvūs argumentai, su kuriais visiškai nesutinku, man atrodo, jūs patys įklimpsite savo metodikose, kai turėsite pateikti tuos duomenis, kurių paprašiau.
O pasipinigavimas gali būti ne vien iš surinktų baudų, bet ir iš statymo bei administravimo vienų ar kitų sistemų. Kyla klausimų. Mes bandome manipuliuoti sąvokomis „mirtingumas“ ir „avaringumas“, pridengti neefektyvų lėšų panaudojimą“, – rėžė Seimo narys.
A.Vilkelis į tai atsakė, kad greičio matuokliai – iš tiesų efektyvi priemonė.
„Tose vietose, kuriose buvo įrengti matuokliai, žuvusiųjų skaičius sumažėjęs kelis kartus, daugiau nei pusiau sumažėjo sužeistųjų skaičius. Matuoklių efektyvumas tikrai neabejotinas – išsaugotos žmonių gyvybės ir sveikatos“, – tikino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad išties reikalingi ne vien greičio matuokliai, bet įvairios kompleksinės priemonės.
„Bet reikia nepamiršti, kad resursai riboti, ne visur yra galimybės čia ir dabar tvarkyti kelius, todėl einama žingsnis po žingsnio – įrengiame greičio matuoklius, kitas priemonės, tuomet ateina rekonstravimas. Kompleksinės priemonės duos geriausią rezultatą, bet tą padaryti iškart nėra galimybės. Mažinti sužeistų ir žuvusių skaičių reikia čia ir dabar“, – šnekėjo A.Vilkelis.
