Apie tai ekspertai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Stebina gyventojų elgesys
„Spinter“ tyrimas atskleidžia, kad kas trečias vairuotojas vis dar linkęs sėsti prie automobilio vairo išgėręs. Vien pernai apsvaigimas nuo alkoholio tapo 26 mirtinų eismo nelaimių priežastimi.
Visgi didelė dalis artimųjų ar draugų, matydami, kad asmuo sėda prie vairo išgėręs, vengia jį stabdyti baimindamiesi galimo konflikto. Net 84 proc. apklaustų vairuotojų teigė, jog jų niekas nebandė stabdyti, nors jie būtų norėję, kad kuris nors pagriebtų už rankos ir sulaikytų nuo tokio elgesio.
„Neramina, kad žmonės tai toleruoja, nestabdo, nes bijo konflikto, nenori būti išsišokėliai, bijo santykių pablogėjimo.
Bet žmogiškas konfliktas stabdant artimą draugą ir neleidžiant jam sėsti prie vairo išgėrus yra mažesnė blogybė, nei vėliau lankyti tą draugą sunkiai sergantį, susižalojusį ar net būti jo laidotuvėse“, – nevyniojo žodžių į vatą Lietuvos transporto saugos administracijos komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė.
Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, gyventojai ne tik toleruoja tokį elgesį, bet dar ir sėda kartu į automobilį: „Būna, jog prie vairo esantis žmogus – neblaivus, o šalia esantis yra visiškai blaivus ir dar turintis vairuotojo pažymėjimą. Jis pasitiki ir atiduoda savo gyvybę, sveikatą neblaiviam vairuotojui, nors neblaivus vairuotojas prie vairo yra potencialus žudikas.“
Nenori skųsti
Vytauto Didžiojo universiteto psichologė Rasa Markšaitytė gūžtelėjo pečiais – tokie rezultatai jos nenustebino. Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vairuotojai yra linkę pažeisti Kelių eismo taisykles (KET).
„Kartais tai suvokiama net kaip kovojimas su sistema ar parodymas, kad esi aukščiau sistemos.
O skambinimas policijai ir pranešimas apie pažįstamą žmogų, kuris sėdi prie vairo išgėręs, yra suvokiamas kaip skundimas, blogas elgesys. Nemažai žmonių informuoja pareigūnus, jei kelyje pamato keistai vairuojantį asmenį, tačiau ta pati tema tarp artimųjų – tabu.
Be to, artimieji žino, koks tas žmogus būna išgėręs, dažnai jis būna sunkiai perkalbamas, galbūt agresyvus, tada žmonės pradeda svarstyti, ar verta veltis į tai, ar nepadarys ko nors blogiau“, – teigė psichologė.
Anot jos, visada derėtų įsivertinti savo galimybes. Jeigu turima pakankamai jėgų atimti raktelius ir nueiti arba bandyti žmogų perkalbėti, taip vertėtų pasielgti, galbūt pavyktų ir neįsivelti į muštynes.
Visgi, jei matoma, kad to nepavyks padaryti, vienintelė likusi priemonė – skambutis policijai, aiškiai suvokiant pasekmes, jog su tuo žmogumi gali tekti susipykti, prarasti pasitikėjimą.
Didesnės baudos gali nepadėti
Tyrimo duomenimis, nemaža dalis neblaivių asmenų prie vairo – turintys aukštesnį išsilavinimą vyrai. Psichologės teigimu, vyrai yra linkę savo gebėjimais pasitikėti labiau net ir netipinėse situacijose, tad net išgėrę jie tiki, jog transporto priemonę suvaldys ir tokio elgesio neatsisako, priešingai – tai kartoja.
Nemažai apklaustųjų teigė, jog reikėtų didinti baudas, atimti vairuotojo pažymėjimus, neva tai atgrasytų gyventojus sėsti prie vairo esant neblaiviems. Visgi R.Markšaitytė, aiškino, jog tai tik atrodo racionalus problemos sprendimo būdas, nors iš tiesų veiktų tik trumpuoju laikotarpiu, mat gyventojai prie didinamų baudų, kaip ir prie keliamų maisto kainų, galų gale pripranta. Tad reikėtų ieškoti kitų priemonių.
„Taip sako logika, racionalus protas, bet kai situacija ateitų iki paties asmens ar jo artimųjų, tada jie pagalvotų, kad galbūt didinti baudas nėra visai teisinga.
Tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie buvo nubausti už KET pažeidimus, jiems buvo atimtos teisės, bet kokias nuobaudas vertina kaip per griežtas. Atrodo, kad baudos padidinimas daug ką išspręstų, atgrasytų, bet kai žmogus nubaudžiamas, jis jaučiasi nubaudžiamas nepelynai arba per daug griežtai. Tada jo bauda neatgraso, jis baudą suvokia kaip visuomenės ar institucijų jam padarytą skriaudą. Tad baudos šitos problemos neišspręs.
Dalis žmonių apskritai vairuoja išgėrę, nes yra priklausomi nuo alkoholio, jie viską gyvenime daro apsvaigę, jie negali negerti. Baudų padidinimas jų elgesio nepakeis, jiems reikia gydymo“, – aiškino R.Markšaitytė.
Anot V.Grašio, daug veiksmingiau būtų, jei visuomenė į tai įsitrauktų aktyviau ir pasmerktų tokį elgesį, praneštų apie tokius atvejus pareigūnams.
Prie viso to V.Grašys sakė teiksiantis siūlymus, jog tie žmonės, kurie yra nusižengę, nemoka baudų, vairuoja išgėrę, neturėdami galiojančio vairuotojo pažymėjimo, susilauktų kitokių baudų: negalėtų sudaryti sandorių, tokių kaip žemės pardavimas, nekilnojamojo turto (NT) pirkimas, negalėtų užregistruoti transporto priemonės ir kita.
„Visa tai turėtų paskatinti keisti vairuotojų elgesį, bet įstatymų priėmimas užtrunka, o visuomenė tokio elgesio gali nebetoleruoti jau dabar“, – pareiškė V.Grašys.
„Reidas TV“ laidos kūrėjas Gintaras Vaičekauskas priminė dar prieš keletą metų pateiktą savo pasiūlymą, kaip kovoti su šia problema. Anot jo, vertėtų įteisinti didesnę draudžiamos promilių normos ribą – pakelti ją nuo 0,4 iki 0,5. Bet tai – ne viskas. Tokiu atveju pirmąkart įpūtus iki leistinos ribos pareigūnai turėtų gyventoją paleisti be baudos.
„Bet tau pačiam užsidega raudona lemputė, nes tu dvejus trejus metus negalėtum vairuodamas organizme turėti jokių promilių. Įpūtei kartą pusę promilės, būk malonus, ateityje vairuok skaidrus kaip stikliukas, kitaip antrąkart pagavus ir vos vos įpūtus būsi baudžiamas maksimalia bauda“, – aiškino G.Vaičekauskas.
