Klaipėdos apskrities policija atvirai deklaruoja, kad eismo saugumas keliuose ir gatvėse yra vienas iš didžiausių jos prioritetų. Tačiau patys pareigūnai yra priversti liūdnai konstatuoti, kad kol kas jų pastangos norimų rezultatų neduoda.
Lyginant su 2021-aisiais, praėjusiais metais padėtis, priešingai nei tikėtasi, tik pablogėjo. Įvyko daugiau „metalinių“ ir įskaitinių avarijų, jose nukentėjo daugiau žmonių.
Skaudžiausia, kad eismo įvykiuose žuvo ir daugiau žmonių.
Neguodžianti statistika
Praėjusiais metais visoje Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų prižiūrimoje teritorijoje (Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestai, Klaipėdos, Kretingos, Plungės ir Skuodo rajonai bei Rietavo savivaldybė) įvyko 385 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės.
Užpraėjusiais metais jų užregistruota keliomis dešimtimis mažiau – 349.
Avarijose žuvo 17 žmonių (2021 m. – 15), sužeista 470 asmenų (2021 m. – 425).
Per metus gyvybės neteko penki pėstieji ir penki automobilių vairuotojai. Žuvo du motociklininkai, vienas dviratininkas ir keturi transporto priemonių keleiviai.
Sužeisti 92 pėstieji. Beveik pusė jų (45) partrenkti einantys per pėsčiųjų perėjas.
Matydami tokius skaičius, pareigūnai pasiguosti gali tik tuo, kad kone kasdien jų rengiami reidai, kurių metu kontroliuojamas vairuotojų blaivumas, duoda teigiamą rezultatą.
Girti vairuotojai per 2022 metus sukėlė 14 įskaitinių eismo įvykių. 2021 metais tokių avarijų buvo keturiomis daugiau.
Tradicinės priežastys
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių pernai ir kilo įskaitiniai eismo įvykiai, yra nesikeičiančios jau daugelį metų – saugaus greičio nepasirinkimas, reikalavimo duoti kelią sankryžose ir keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, saugaus atstumo nesilaikymas, pėsčiųjų nepraleidimas.
Pernai avaringiausiuose Klaipėdos apskrities keliuose policininkai surengė 190 reidų, per kuriuos patikrino net 35 016 transporto priemonių. Nustatyti 4283 Kelių eismo taisyklių pažeidimai (KET).
Vykdytas ir bekontaktis neviešas pažeidimų fiksavimas neviešu patruliavimo būdu, kai pažeidimus fotoaparatu ar vaizdo fiksavimo priemonėmis fiksavo neuniformuoti pareigūnai. Tokiu būdu užfiksuoti 2867 KET pažeidimai.
Iš viso per 2022 metus visoje Klaipėdos apskrityje užfiksuota 30 098 įvairūs KET pažeidimai.
Trūksta sąmoningumo
Pasak Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko Mindaugo Džermeikos, situacijos keliuose pablogėjimas nėra ženklus, tačiau jis labai aiškiai signalizuoja, kad ir toliau reikia aktyviai vykdyti eismo kontrolę.
„Skaičiai yra kiek blogesni nei užpraėjusiais metais. Tačiau jų negalima net lyginti su tuo, kas buvo prieš 10–15 metų. Skirtumas yra tiesiog kartais.
Tai rado, kad daugiau ar mažiau pavyko šią problemą išspręsti. Dabar praktiškai viskas priklauso nuo pačių eismo dalyvių sąmoningumo, kurio dar labai trūksta.
Norint dar geresnių rezultatų turime tapti kaip skandinavai, kurie brandžiai suvokia eismą ir jo saugumą.
Ar policija mato, ar nemato, privalome rinktis saugų važiavimo greitį ir vairuoti tik blaivūs. Bet mes visi matome sąmoningumo stoką. Nėra policijos ir darau, ką noriu.
Visaip bandoma apeiti kontrolę, nors jos reikia, kad suvoktume, jog nesame saugūs kelyje. Juk visi mes norime ne tik patys, bet ir kad mūsų šeimos nariai bei artimieji į namus grįžtų saugiau. Situacija nepasikeis, kol mes patys nepasikeisime“, – „Vakarų ekspresui“ sakė M. Džermeika.
Pusė avarijų – uostamiestyje
Kone pusė visų per metus Klaipėdos apskrities VPK užregistruotų įskaitinių eismo įvykių įvyko uostamiesčio gatvėse.
Paradoksas, tačiau itin pavojingomis zonomis dėl vairuotojų neatsargumo uostamiestyje yra tapusios pėsčiųjų perėjos. Užregistruota kelios dešimtys eismo įvykių, kuriuose nukentėjo saugiai per gatvę pereiti tikėjęsi pėstieji.
Pernai pėstieji lengviau ar sunkiau sužaloti 59 avarijose.
Praėjusiais metais visoje Klaipėdos apskrityje įvykusiose avarijose nukentėjo 63 pėstieji. Net 43 iš jų sužaloti uostamiestyje.
„Ne be reikalo išskiriame šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Klaipėdoje matome didelę problemą. Todėl labai svarbu didinti vairuotojų sąmoningumą ir juos šviesti.
Jie privalo suvokti, kad išvydus pėsčiąjį prie pėsčiųjų perėjos reikia mažinti greitį ir būti pasiruošusiam bet kuriuo momentu sustoti.
Tačiau dar vis pasitaiko, kai nepraleidžiamas ne tik esantis pėsčiųjų zonoje, bet ir į pačią perėją jau įžengęs pėsčiasis“, – teigė M. Džermeika.
Sąmoningesni turėtų būti ir patys pėstieji, kurie neretai per pėsčiųjų perėjas eina naudodamiesi mobiliaisiais telefonais, prieš jas net nestabtelėję ir neįsitikinę, ar yra saugu. Tamsiuoju paros metu pėsčiuosius sunku pastebėti ir dėl vilkimų tamsių drabužių bei jokių atšvaitų neturėjimo.
Eismo įvykiuose Klaipėdoje žuvo penki žmonės – automobilio dviračių pervažoje nepraleidęs dviratininkas, per keturių eismo juostų Herkaus Manto gatvę perbėgti bandęs pėsčiasis, įvykusioje avarijoje taranuotos niekuo dėtos mašinos vairuotojas, prieš pakeltą Pilies tiltą į Danės upę su vairuotu automobiliu įkritęs JAV kariškis ir autobuso partrenkta ką tik iš jo išlipusi keleivė.
Avaringiausia sankryža
Atsargiausiai vairuotojai ir pėstieji turėtų elgtis centrinėje uostamiesčio dalyje esančioje Sausio 15-osios ir Rumpiškės gatvių sankryžoje. Pernai ji tapo avaringiausia miesto sankryža – dužo transporto priemonės ir sužaloti žmonės.
Pasak M. Džermeikos, joje užregistruoti septyni įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo aštuoni asmenys.
Po to, kai prieš kelerius metus žuvo du žmonės ir buvo partrenktas per pėsčiųjų perėją vaiką vedęs tėvas, joje įrengta apšviesta saugumo salelė pėstiesiems. Bet, kaip paaiškėjo, kad vien jos neužtenka.
Pagrindinė šios sankryžos blogybė – gana blogas matomumas ir labai intensyvus eismas. Paskutiniajame Klaipėdos eismo saugumo komisijos posėdyje prakalbta apie būtinybę ją rekonstruoti į reguliuojamą šviesoforu.
Pirmaujame Europoje
Vasario mėnesio pabaigoje Europos Komisija paskelbė preliminarius 2022 metų žūčių keliuose duomenis.
Visoje Europos Sąjungoje žūčių keliuose skaičius pernai, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 3 procentais. Milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 46 žūtys keliuose.
Lietuva ir Lenkija įvardytos kaip didžiausią pažangą eismo saugumo srityje darančios valstybės. Mirčių skaičius jose per kelerius metus sumažėjo daugiau nei 30 procentų.
Pernai Lietuvoje įvykusiose avarijose žuvo 120 žmonių (88 vyrai ir 32 moterys, 4 nepilnamečiai). 2021 m. – 147, 2020 m. – 176, 2019 m. – 186.
Penkiolika žmonių pražudė girti vairuotojai. Užpernai – 26.
Sužeistųjų skaičius per metus padidėjo 7 proc. (nuo 3182 iki 3406), eismo įvykių padidėjo 4 proc. (nuo 2784 iki 2893).
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo šių metų pradžios visoje šalyje įvykusiose avarijose jau žuvo 24 žmonės, sužeisti 374 asmenys. Per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį – 16 ir 371.
