Siūloma užlopyti įstatymo spragą
Dar 2009 metais alkoholio kontrolės įstatyme įsigaliojo nuostata, jog „Fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos.
Tačiau policija pastebi, jog šios nuostatos praktinis taikymas yra neįmanomas dėl ANK spragų. Šiame kodekse nenumatyta jokia reali bausmė už šios nuostatos nesilaikymą, todėl pareigūnai neturi galios nubausti šį įstatymą pažeidžiančius asmenis. Pavyzdžiui, vairuotojo, kuris yra blaivus, bet jo automobilyje randama atidaryta alkoholio tara.
Situaciją siūloma išspręsti įvedant pinigines baudas. Pasak įstatymo projekto, už alkoholio vartojimą, laikymą ar gabenimą atidarytoje pakuotėje automobilio salone būtų skiriama baudą nuo 40 iki 100 eurų. Už pakartotinį nusižengimą – nuo 100 iki 140 eurų.
Kaip teigia vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovas Mindaugas Bajarūnas, ši policijos departamento inicijuota pataisa sieks sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių Lietuvos keliuose.
„Pakeitimo tikslas – veikti prevenciškai ir užkardyti galimus atvejus, kai į keleivių alkoholio vartojimą įsitraukia ir automobilių vairuotojai“, – teigia M. Bajarūnas.
Keleiviai išveda iš blaivaus kelio?
Policijos praktikoje yra buvę atvejų, kai neblaivus prie vairo sėdęs asmuo teisinasi, jog jį išgerti įkalbėjo kartu su juo važiavę ir alkoholį vartoję keleiviai. Įstatymo projekte numatyta, kad šiuo atveju bus galima nubausti ne tik vairuotoją, bet ir keleivį, jei būtent jis vartoja alkoholinius gėrimus automobilio viduje, o vairuotojas yra blaivus.
Tokiems siūlymams pritaria ir saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas, kuris sutinka, kad silpnesnės valios vairuotojui girtaujantis keleivis taip pat gali įsiūlyti išgerti alkoholio. Be to, tokios būsenos asmuo gali turėti įtakos ir blaiviam vairuotojui bei bendram eismo saugumui.
„Jis gali išblaškyti, pradėti rėkti, kad tu blogai vairuoji, atsisakyti segtis saugos diržą, griebti už vairo. Taip pat gali pro atvirą langą išmesti ištuštintą tarą ir taip sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams“, – teigia D. Kanapinskas.
Nepaisant siūlomos baudos, iš eismo dalyvių tikimasi sąmoningumo. „Svarbiausias čia – vairuotojų ir keleivių sąmoningumas, jeigu tai draudžia įstatymas, to ir nedarykime“, – ragina saugaus vairavimo mokytojas, pridurdamas, kad dažniausiai asmuo, susimokėjęs baudą, praėjus tam tikram laikui apie tai pamiršta ir vėl elgiasi taip pat.
Pagal Kelių eismo taisykles, už keleivių saugumą atsako vairuotojas, todėl ir šioje situacijoje nederėtų to pamiršti. „Manau, tokiu atveju baudą turėtų gauti abu asmenys. Vairuotojas už tai, jog nesaugiai vežė keleivius, o keleivis – už tai, kad nesilaikė įstatymo ir važiavo nesaugiai. Tada ir rezultatai galbūt būtų kitokie“, – pasakoja D. Kanapinskas.
Anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, šio pakeitimo veiksmingumą iš tiesų išmatuoti sunku, nes rezultatas priklauso nuo kompleksinių prevencijos priemonių, o šis pokytis būtų viena iš jų. Policija stengiasi surasti kuo daugiau priemonių kovai su girtais vairuotojais. „Policija nuolat organizuoja reidus, kurių metu išaiškinama nemažai neblaivių vairuotojų, taip pat nuolat analizuoja teisinę bazę ir siūlo teisės aktų pakeitimus“, – teigia R. Matonis.
Tiesa, šiam įstatymo projektui dar turi pritarti Seimas ir pasirašyti Prezidentas, tokiu atveju, įstatymo pataisa įsigaliotų nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.
