Dvyliktoje klasėje Kauno „Santaros“ gimnazijoje besimokantis Kostas Kardelis į mokyklą kasryt atvyksta nuosavu BMW automobiliu. Vaikinas gyvena 10 kilometrų atstumu nuo mokyklos, tad toks keliavimo būdas labai sutaupo laiko.
Gimnazistas ir kitų mokyklų atstovai „Laikinajai sostinei“ sutiko pakalbėti apie tai, su kokiomis problemomis susiduria savo automobilius turintys moksleiviai.
Turi nuosavą aikštelę
„Santaros“ gimnazijos abiturientas K.Kardelis papasakojo, kaip į mokyklą nusigaudavo prieš išsilaikydamas teises.
„Seniau dažniausiai nuveždavo tėvai, tačiau mano tvarkaraštis skirtingas, todėl jiems ne visada būdavo patogu mane vežti, tad vykdavau ir „Bolt“, ir autobusu“, – prisiminė Kostas.
Dėl parkavimo bėdų šioje gimnazijoje nėra – mokykla turi didelę nuosavą aikštelę.
„Problemų niekada nebūna. Iš visų mokinių į mokyklą nuosavu automobiliu atvažiuoja mažiau nei dešimt“, – sakė gimnazistas.
Mašinas gimnazistams aikštelėje statytis leidžia ir Kauno Veršvų gimnazija.
„Gimnazija yra miesto pakraštyje, turime didelę aikštelę, todėl neturime problemos“, – atviravo gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis.
Be to, jis teigė, kad į mokyklą nuosavu automobiliu atvyksta labai mažai gimnazistų. Daugiausia tai moksleiviai, gyvenantys toliau nuo mokyklos.
„Juos anksčiau vežiojo tėvai, o gavę vairuotojo pažymėjimą jie važiuoja patys. Tačiau egzistuoja saugumo problema, nes jauni žmonės ne visada yra atsakingi“, – komentavo Ž.Damijonaitis.
Centre – problemiškiau
Miesto pakraščiuose ir miegamuosiuose rajonuose automobilius prie mokyklos pasistatyti norintys moksleiviai su problemomis nesusiduria, o Kauno centro gimnazijų mokiniams dėl to tenka gerokai pasukti galvą.
„Aušros“ gimnazijos matematikos mokytojas Laimonas Kaselis sakė, kad dauguma mokinių į pamokas atvyksta autobusais. Mokykla – Laisvės alėjoje, tad viešojo transporto stotelių aplinkui netrūksta, o automobilių parkavimas brangus.
„Kadangi aplink mokyklą nelabai yra kažkokių statymo vietų, tikrai nematau vairuojančių ar į automobilį lipančių mokinių. Žinau, kad tikrai yra vairuojančių, ypač dvyliktokų, – dėl vairavimo pamokų jie praleidžia pamokas. Esu kalbėjęs su keliais mokiniais, klausiau, kur statosi mašiną, tai sakė, kad bando ieškoti nemokamų vietų, bet nelabai išeina, todėl dažniausiai visi susiranda vietą artimiausioje pigiausioje aikštelėje“, – kalbėjo L.Kaselis.
Jis pridūrė, kad dažnai automobilis mokiniams reikalingas tik dėl patogumo, nes mokinių, gyvenančių toliau, čia nėra daug.
„Kokių nors rimtų priežasčių, kad važiuotų iš toli, negirdėjau. Dažniau važiuoja dėl patogumo, gal net mandrumo. Bet žinau ne visus, tad gali būti visokių variantų“, – svarstė mokytojas.
Mokyklos vietų neišperka
Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė atskleidė, kad jų mokykloje dvyliktokų ir vienuoliktokų yra net 500. Iš jų vairuoja apie 150, kai kurie gyvena gana toli nuo mokyklos, tad atvykti autobusu jiems gali būti ne taip paprasta.
„Statyti automobilių, aišku, nėra kur. Mes esame centre, tad turime labai limituotą aikštelę, ten telpa faktiškai tik mokytojų automobiliai“, – teigė ji.
Todėl, kaip aiškino direktorė, moksleiviai savo mašinas statosi aplinkinėse gatvėse. Didžiausia jų, kurioje yra ir pati mokykla, – Savanorių prospektas. Parkavimas ten mokamas.
„Jei tėvai mokūs nupirkti mašiną, vadinasi, gali ir mokėti už parkavimą. Kai kurios aplinkinės gatvės neapmokestintos, nereikia tingėti paėjėti gabaliuko“, – tvirtino S.Drazdavičienė.
Nors ir susiduriama su parkavimo problema, aikštelės mokiniams išpirkti mokykla neketina.
„Savivaldybė skiria pinigų tam tikroms mokyklos ūkio veikloms. Apie parkavimą čia nėra net kalbos, nes niekas pinigų tam neskiria. Mokyklos neturi lėšų“, – pabrėžė direktorė.
Tiesa, tokia praktika, kad mokyklos išsipirktų vietas miesto aikštelėse, Kaune nėra taikoma. Tai patvirtino ir biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ vadovas Justas Limanauskas.
„Tokių mokyklų, kurios Kaune išsiperka vietas aikštelėse, šiuo metu nėra“, – sakė jis.
