„Šis „Opel“ vairuotojas turėtų iš naujo praeiti „Regitros“ testus, kad atsimintų, kaip tamsiu paros metu tinkamai naudoti ilgąsias arba trumpąsias šviesas“, – vienoje feisbuko grupėje buvo pasidalinta įrašu ir prie jo prisegta nuotrauka, kur aiškiai matosi automobilio valstybiniai numeriai.
Kitose feisbuko grupėse prisegamos nuotraukos su padarytais pažeidimais. Jose taip pat aiškiai matosi valstybiniai numeriai.
Laiko asmens duomenų pažeidimu
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, kad konkrečiu atveju, skelbiant automobilio valstybinį registracijos numerį, sąsaja su konkrečiu asmeniu laikytina netiesiogine, tačiau gali būti, jog atlikus išsamų ir visapusišką situacijos tyrimą toks atvejis būtų pripažintas asmens duomenų pažeidimu.
J.Kučinskaitė mano, kad tokie įrašai, kuomet socialinių tinklų paskyrų vartotojai skelbia asmens duomenis, siekdami „bausti viešumu“ ar pranešti apie netinkamą elgesį, laikytini galimais asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimais.
„Asmenys, užfiksavę galimus KET pažeidimus, juos turėtų ne viešinti socialiniuose tinkluose, o pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms, t. y., policijai. Asmuo, turintis paskyrą socialiniame tinkle ir ten skelbiantis viešąją informaciją yra laikytinas viešosios informacijos rengėju (skleidėju) ir yra atsakingas už skleidžiamos informacijos teisėtumą.
Niekada negalima pažeisti asmens duomenų. Visais atvejais yra būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp teisės į informacijos ir saviraiškos laisvę, teisės į asmens duomenų teisinę apsaugą“, – pažymėjo žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja.
2021 m. buvo nustatyti 54 atvejai, kuomet konstatuotas pažeidimas paskelbtas socialiniuose tinkluose. Per šiuos metus žurnalistų etikos inspektorius yra gavęs 30 skundų dėl asmens duomenų tvarkymo socialinių tinklų paskyrose. Pasak J.Kučinskaitės, beveik pusė skundų dėl teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimų gaunama būtent dėl duomenų viešinimo socialiniuose tinkluose.
Už tokio pobūdžio pažeidimą žurnalistų etikos inspektorius atsakingam asmeniui taiko įspėjimą, papeikimą, nurodymą arba rekomendaciją.
Koks tikslas?
Advokatų kontoros „AAA Law“ advokatė Giedrė Domkutė teigė, kad apie visus pažeidimus turėtų būti informuota Lietuvos policija, nusiunčiant visus duomenis.
„Be to, kiekvienas asmuo atsako už turinio patalpinimą savo socialinio tinklo paskyroje. Kyla klausimas, kokiu tikslu asmuo paviešino įrašą? Ar užkardyti daromą pažeidimą? Ar tiesiog pasijuokti? Jeigu įrašo paskelbimo tikslas nėra prevencinis, tai tokie pranešimai neturėtų būti skelbiami viešai“, – svarstė G.Domkutė.
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) pažymima, jog teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir, remiantis proporcingumo principu, derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, taip pat saviraiškos ir informacijos laisve.
„Asmenų saviraiškos laisvė taip pat nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Tai reiškia, kad saviraiškos laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė. Ribojimo išimtinumas pasižymi tuo, kad Konstitucijoje nustatytų galimų ribojimo pagrindų negalima aiškinti jų išplečiant, o Konstitucijoje įtvirtintas būtinumo kriterijus suponuoja tai, kad kiekvienu atveju ribojimo pobūdis, apimtis turi atitikti siekiamą tikslą“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino advokatė.
Žmogaus privatumo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Nusikaltimu įtariamas, kaltinamas, nuteistas asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas.
„Jeigu įrašas buvo įkeltas prevenciniais tikslais ir bandyta įspėti visuomenę, tuomet būtų galima bandyti pateisinti tokio įrašo paskelbimą, bet vėlgi, siūlytina, apie tokius įvykius informuoti policiją“, – sakė G.Domkutė.
Advokatė pastebėjo, jog, įsigaliojus BDAR, asmenys pradėjo aktyviau ginti savo teisę į privatų gyvenimą ar atvaizdą: „Teismų praktika rodo, jog asmenys kreipiasi į teismą dėl tokių dalykų. Pavyzdžiui, buvo byla, kai asmuo, kuris buvo parodytas per TV3 televizijos laidą „Farai“, kreipėsi į teismą dėl teisės į atvaizdą pažeidimą.“
Atsakomybę taiko tik išsiaiškinus
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pažymėjo, kad vairuotojui ar kitam eismo įvykyje dalyvavusiam asmeniui atsakomybė taikoma tik išsiaiškinus situaciją ir nustačius, kaip konkrečiai jis pažeidė KET.
Susirūpinę žmonės gali pateikti medžiagą per elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt. Pranešimai patenka į policijos registruojamų įvykių registrą. Iš jo nukreipiamas konkrečiam įgaliotam policijos pareigūnui, kuris pradeda tyrimą.
„Man dar neteko susidurti su asmenimis, kurie kreipėsi dėl asmens duomenų pažeidimo. Tikriausiai žmonės žino, kas atsako už asmens duomenų pažeidimus arba į tokius dalykus vis dar nekreipia dėmesio“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo J.Liutkienė.
