Tačiau jei Rusijos ar Baltarusijos piliečiai į Lietuvą atvyko, pavyzdžiui, pavasarį, 90 dienų terminas yra seniai pasibaigęs. Dalis jų neperregistruoja automobilių, o, pavyzdžiui, perpiešia registracijos numerius. Todėl pareigūnams tampa sudėtinga užtikrinti, kad tokie eismo dalyviai laikytųsi taisyklių. Paprastai tariant, jei greičio matuoklis nufotografuoja tokį automobilį viršijant greitį, užtikrinti, kad vairuotojas sumokėtų baudą – neįmanoma.
2021 m. nustatyta virš 1000 tokių atvejų. Šiemet per aštuonis mėnesius nustatyta 919, todėl tikėtina, kad metų gale skaičius gali siekti net 1500 atvejų.
„Žinių radijo“ laidoje autosporto ekspertas Arūnas Baratinskas pabrėžė: „Šiuos nusižengimus nustato policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Lietuvos transporto saugos administracija. Žinote, kai daug auklių, tai vaikas nevalgys.
[[ge:lrytas:lrytas:24872311]][[ge:lrytas:lrytas:24965036]]
Aš manau, kad nereikia čia imtis represijos ar rengti specialių reidų, bet policija patruliuoja kiekviename mieste, todėl išvydusi automobilį su rusiškais ar baltarusiškais numeriais galėtų jį sustabdyti bei pasiklausti vairuotojo, kada kirto sieną. Jei jis atvažiavo gyventi į Lietuvą, jo mašina turi atitikti nustatytą tvarką.“
Anot jo, visi Lietuvos Respublikos piliečiai arba kiti užsieniečiai, kurie Lietuvoje gyvena ilgiau negu 90 dienų bei yra perregistravę savo transporto priemones, privalo mokėti už draudimą, atlikti techninę apžiūrą, patikrą ir registraciją, sumokėti taršos mokestį, įsigyti valstybinius numerius.
„Aš paskaičiavau, kad, pavyzdžiui, jei toks pilietis vairuoja 6–7 metų senumo automobilį, išeina, jog į valstybės biudžetą nesumokama apie 300–400 eurų nuo vienos mašinos“, – kalbėjo jis.
Autosporto ekspertas pats gatvėje matė automobilį su rusišku numeriu ir vokišku šriftu. Pasak jo, numerio ženklai buvo su baltu fonu ir juodais vienodais simboliais: „Šioje vietoje savo nuomonę turėtų pareikšti juristai, nes čia yra numerio padirbinėjimas, nepaisant to, kad kombinacija atitinka registraciją dokumentuose.“
A.Baratinskas mano, kad tokiems pažeidimams užfiksuoti turėtų būti skirta koordinavimo grupė, kuri galėtų sužiūrėti visą procesą.
Nėra galimybės
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pasienio kontrolės punktų skyriaus specialistas Audrius Pauliukevičius minėjo, kad šiai dienai nėra galimybės užfiksuoti tokio pažeidėjo, tam reikia sistemos, kuri fiksuotų automobilio buvimą Europoje.
A.Pauliukevičius pažymėjo, jog pasieniečiai nemato problemos, nes jei būtų neegzistuojantys numeriai – juos atpažintų.
„Mes tikriname transporto priemonių dokumentus, todėl viską matome pagal duomenų bazes“, – pridūrė jis.
Pašnekovas nežino, kas galėtų sukontroliuoti vairuotojus iš Baltarusijos ar Rusijos bei kaip tai įmanoma patikrinti: „Sienos atviros, gali važiuoti į bet kokią Europos valstybę. Nėra bendrų sistemų, kurios fiksuotų automobilių kirtimą.“
A.Pauliukevičius atskleidė, kad nuo kitų metų galbūt bus įgyvendinta sistema, per kurią pasienio kontrolės punktas matys asmenų kirtimus per visą laikotarpį, tačiau sistemos, susijusios su automobiliais, neegzistuoja.
„Neįsivaizduoju, kaip tai sureguliuoti. Mes tokios bėdos nematydavome. Mes tikrinome, kad automobilis turėtų galiojančius numerius, dokumentus, draudimą bei ar nėra paieškomas. Be to, nežinome, kaip patikrinti, ar mašina čia buvo ilgiau nei 90 dienų. Net pagal kodeksą neturime teisės klausti, kaip ilgai šioje šalyje lankysis žmogus“, – pasakojo pašnekovas.
[[ge:lrytas:lrytas:24974870]]
Jo nuomone, nėra verta užsienio piliečiui taip elgtis, nes kitos šalies draudimas turėtų būti brangesnis.
Kokie taikomi reikalavimai?
„Regitros“ atstovė spaudai Justina Kazragytė minėjo, kad Europos Sąjungos šalyje registruotą automobilį Lietuvoje galima vairuoti 180 dienų per kalendorinius metus. Jei automobilis registruotas trečiojoje šalyje – 90 dienų.
Pasak jos, tuo atveju, jei asmuo Lietuvoje apsigyveno visam laikui, tuomet automobilį būtina čia ir įregistruoti. Tam reikia turėti deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei asmuo jos neturi ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, tuomet jis savo vardu įregistruoti transporto priemonę gali laikinai, t. y., 6 mėnesių laikotarpiui, pateikęs gyvenamosios vietos adresą patvirtinantį dokumentą.
Tokiu dokumentu gali būti pripažįstamas „Registrų centro“ išduotas dokumentas apie transporto priemonės valdytojui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto arba gyvenamojo būsto išsinuomojimo fakto įregistravimą arba gyvenamąją vietą deklaravusio asmens raštiškas sutikimas. Įregistruojamos transporto priemonės valdytojo duomenyse reikia nurodyti gyvenamosios vietos adresą.
Kadangi transporto priemonė registruota užsienyje, ji savininko deklaravimo kodo (SDK) neturės, todėl reikia kreiptis į „Regitrą“ ir gauti SDK.
Reikalavimai, norint įregistruoti iš užsienio įvežtą automobilį, jei buvo registruotas ne EEE šalyje: būtina pasirūpinti galiojančia automobilio technine apžiūra, kreipiantis į techninės apžiūrų paslaugas teikiančias įmones; valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kreipiantis į draudimo paslaugas teikiančias bendroves; automobilio technine ekspertize, kuri patvirtintų, jog transporto priemonė atitinka Lietuvoje keliamus reikalavimus. Jas atlieka techninės ekspertizės paslaugas teikiančios įmonės.
[[ge:lrytas:lrytas:24974880]]
Jei vairuotojas įsigijo transporto priemonę registruotą šalyje, kuri nepriklauso Europos Sąjungai (pavyzdžiui, Šveicarijoje, Norvegijoje, JAV), privalo sumokėti privalomus muito mokesčius.
Atlikus šiuos veiksmus, reikia kreiptis į „Regitros“ padalinį ir pateikti šiuos dokumentus:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- dokumentą, įrodantį teisėtą asmens buvimą šalyje. Pavyzdžiui, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje;
- automobilio registracijos liudijimą;
- techninės ekspertizės dokumentą, kurį išduoda techninės ekspertizės paslaugas teikiančios įmonės (jei privaloma).
Apačioje pateikiami Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti lengvieji automobiliai (M1 kategorijos), kurie buvo įvežti iš Rusijos ir Baltarusijos:
[[ge:lrytas:lrytas:24974827]]
Įspėja apie dideles baudas
Šiais metais pareigūnai nustatė, kad net 386 užsieniečiai važiavo su įregistruotomis arba išregistruotomis mašinomis be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba automobiliais, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas yra pasibaigęs. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pažymėjo, kad už tokius pažeidimus piliečiai baudžiami nuo 60 iki 120 eurų bauda.
Vilniaus apskrities VPK atstovai teigia, kad iki šiol nei reidų metu, nei pareigūnams patruliuojant neteko sutikti automobilių su perpieštais numeriais. Jeigu toks atvejis pasitaikytų, tokios transporto priemonės vairuotojai būtų baudžiami nuo 240 iki 340 eurų.
Atliekant Rusijos Federacijos piliečių, vykstančių tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, kontrolę pareigūnai tikrina Rusijos Federacijoje registruotas transporto priemones ir jose esančius asmenis (įsitikina ar asmuo turi supaprastinto tranzito dokumentą (STD), asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, įvertina, ar STD neviršytas laiko limitas būti LR teritorijoje).
Atliekant Kaliningrado tranzito tikrinimą naudojama Greitos patikros aplikacija (GPA) mobiliajame įrenginyje ir visą susijusi informaciją apie tikrinimą (transporto priemonės duomenys, asmens duomenys, STD, sienos kirtimo data ir laikas, jei buvo pradėta administracinė teisena ar ikiteisminis tyrimas, nurodytas bylos numeris arba ROIK) suvedama į atitinkamus aplikacijos laukelius, kur tikrinimo duomenys yra automatiškai išsaugomi.
Trečiųjų šalių automobilius pareigūnai stabdo tik tada, jeigu dalyvaudamas eisme transporto priemonės vairuotojas daro Kelių eismo taisyklių pažeidimą arba kelia kokių nors įtarimų.
