Policija naudoja 36 mobiliuosius greičio matuoklius „PoliScan FM1“, kitaip dar vadinamus trikojais.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – aps. VPK) turi 7 „PoliScan FM1“ prietaisus. Kauno aps. VPK – 6, Klaipėdos aps. VPK – 5, Panevėžio aps. VPK – 4, Šiaulių aps. VPK – 4, Alytaus aps. VPK – 3, Marijampolės aps. VPK – 3, po 2 šiuos prietaisus – Tauragės, Telšių ir Utenos aps. VPK.
Šie prietaisai 2021 m. užfiksavo beveik 155 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimą, šiais metais (iki spalio 1 d.) – kiek daugiau nei 99 tūkst.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, užfiksuota 20 proc. mažiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų. 2021 m. nuo sausio iki rugsėjo užfiksavo virš 122 tūkst. pažeidimų, o 2022 m. nuo sausio iki rugsėjo – kiek daugiau nei 99 tūkst.
„Mobilieji greičio matavimo prietaisai „PoliScan FM1“ naudojami avaringiausiuose kelio ruožuose ir miesto gatvėse“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.
Pasak pašnekovės, šiuo metu jokie nauji greičio fiksavimo priemonių pirkimai nėra suplanuoti, tačiau jie nuolat stebi rinkoje pasirodančias technologines naujoves.
Persistengia dėl greičio matuoklių skaičiaus
Seimo nario Andriaus Bagdono nuomone, kartais matuoklių skaičius vienoje kelio atkarpoje yra per didelis, pavyzdžiui, kai važiuojama 150 km o kas keletą kilometrų stovi matuokliai. Jis tvirtino, kad matuokliais siekiama mažinti eismo įvykių skaičių ruožuose, kurie yra pavojingi.
Tačiau A.Bagdonas nepritaria trikojams greičio matuokliams, nes stacionarūs matuokliai pastatomi avaringuose ruožuose, o su trikojais kartais pastebimi pareigūnų piktnaudžiavimai ir siekiama surinkti kuo daugiau pinigų.
„Manau, kad iki 10 km/val. nereikėtų fiksuoti pažeidimo. 1 ar 2 km/val. viršytas greitis nesudaro didelio pokyčio eismo dalyviams“, – „Žinių radijo“ laidoje dėstė jis.
VILNIUS TECH universiteto dėstytojas, saugaus eismo ekspertas dr. Vigilijus Sadauskas pabrėžė, kad greičio matuokliai turi stovėti ten, kur vairuotojai nesilaiko leistino greičio ir dėl to įvyksta eismo įvykiai, kurie baigiasi mirtimi.
„Greičio matuoklių efektas yra didelis ten, kur eismo įvykiai įvyksta dėl greičio viršijimo, bet jei nori pasiekti kito rezultato – trikojį statai vietose, kur net nežinai, ar ten buvo eismo įvykis. Dabar matuoklių, kontroliuojančių eismą, turime daugiau, nei reikia“, – pridūrė V.Sadauskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių ir informacinių technologijų departamento direktorius Darius Ražinskas pažymėjo, kad šiuo metu turime 162 vidutinius greičio matuoklius arba 81 kelio ruožą, kuriuose išdėstyti šie prietaisai, ir 70 momentinio greičio matuoklių. Šiuo metu diegia dar 100 matuoklių. 2022 m. pabaigoje turėsime apie 332 vidutinio greičio matuoklius. O pagal šiuo metu turimus strategijų planus, per artimiausius tris metus keliuose turėtų atsirasti dar 114 momentinio greičio matuoklių.
„Greičio matuokliai statomi laikantis patvirtintų matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikų. Juose įvertinamas eismo įvykių skaičius, jų priežastys bei vidutinis metinis paros intensyvumas“, – „Žinių radijo“ laidoje paaiškino D.Ražinskas.
Padeda sumažinti nelaimių skaičių
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pasakojo, kad šiai dienai žuvusiųjų keliuose turime 10 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų rezultatais.
„Norėtųsi tų pokyčių greičiau, bet greičio viršijimas, nepasirinktas saugus greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių atsitikti eismo nelaimei, kuomet sužalojami ar žūsta žmonės Lietuvos keliuose. O ta kontrolė prisideda prie tokių įvykių mažėjimo“, – svarstė V.Grašys.
Jis minėjo, kad daugiausia vairuotojai viršija greitį iki 20 km/val., bet yra ir tokių, kurie viršija 40 km/val. ir dar daugiau, o tai esą yra realus pavojus saugumui ir eismo dalyviams.
„Matuoklių kiekis lemia tai, kaip mes norime greitai keisti vairuotojų sąmoningumą. Aišku, negalime apsistoti ties vienintele priemone – greičio matavimo prietaisais.
Reikėtų ieškoti ir kitų priemonių, kurios darytų įtaką vairuotojų sąmoningumui ir skatintų juos laikytis KET. Juk yra nežymėti policijos patruliai, kurie fiksuoja tam tikrus pažeidimus“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
