„Kodėl namo turime važiuoti vogčiomis ir slėpdami akis nuo įtūžusių dviratininkų, pėsčiųjų ir vežimėliais riedančių neįgaliųjų?“ – piktinosi Molo gatvės gyvenamajame kvartale poilsio butą nusipirkusi kaunietė Asta Čičinė.
Už važiavimą pėsčiųjų ir dviračių taku birželį ir liepą policija nubaudė pas moterį vykstančius poilsiautojus. Už juos baudas mokėjo namų šeimininkė.
Kelių eismo taisyklių pažeidėjais buvo paversti daugiau kaip 50 butų savininkų, kurie dviračių taku iki savo namų tarsi vogčiomis turi įveikti maždaug 800 metrų.
Manipuliavo ženklu
Šį pavasarį atnaujinus 1,2 kilometro Ošupio tako atkarpą, birželio pradžioje buvo pastatytas naujas kelio ženklas „Dviračių gatvė“, kuris dviračių taku leido važiuoti ir automobiliais.
Tačiau po kelių dienų šis ženklas netikėtai pradingo, ir Ošupio taku važiuoti mašinoms vėl buvo draudžiama.
Sunerimusiems Molo gatvės gyventojams savivaldybės atstovai ėmė aiškinti, kad apie 1,2 kilometro ilgio Ošupio tako atkarpa buvo atnaujinta ir pritaikyta neįgaliesiems už Europos Sąjungos paramą.
Todėl leidžiant važiuoti taku ir automobiliams esą reikia gauti Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) sutikimą, nes kitaip savivaldybei gali tekti grąžinti paramos lėšas – beveik 241 tūkst. eurų.
Prie savo namų legaliai privažiuoti negalintiems gyventojams pradėjus bombarduoti savivaldybę raštais, kelio ženklas „Dviračių gatvė“ Ošupio take vėl atsirado tik baigiantis rugpjūčiui.
Pirštu dūrė į valdžią
Paaiškėjo, kad dėl leidimo dviračių taku važiuoti automobiliais jokio CPVA sutikimo nereikėjo ir birželio pradžioje Ošupio take pastatytas kelio ženklas „Dviračių gatvė“ buvo nuimtas visiškai be reikalo.
CPVA atstovės Aušros Pocienės teigimu, paramos lėšomis finansuojamas tik pėsčiųjų tako įrengimas jį pritaikant ir neįgaliesiems, o dviračių takas atnaujintas savivaldybės lėšomis. Todėl kurorto administracija pati gali spręsti dėl šio tako sprendinių keitimo – CPVA neturi prievolės ir įgaliojimų derinti kelio ženklų pakeitimų.
„Už šį projektą atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai gegužės ir birželio mėnesiais buvo informuoti, kad CPVA neteikia pritarimų dėl kelio ženklinimo pakeitimų ir dėl to atsakinga savivaldybės administracija“, – rašoma CPVA atsakyme „Lietuvos rytui“.
Tai sužinojusi A.Čičinė klausė, kas dabar kompensuos sumokėtas baudas, nes pas ją vykę poilsiautojai buvo nubausti be reikalo.
„Vadinai, kelio ženklas birželio pradžioje buvo nuimtas dėl savivaldybės darbuotojų nekompetencijos, o dviračių taku važiuoti automobiliais buvo galima visą vasarą“, – svarstė gyventoja.
Sutartį aiškina skirtingai
Kodėl buvo leista statyti Molo gatvės kvartalą, jei į jį nėra teisėto privažiavimo?
Pagal parengtą kvartalo detalųjį planą prie sklypų buvo numatytas privažiavimas iš rytų pusės nuo Šventosios suplanuota apie 800 metrų ilgio Molo gatve.
Miesto vadovai pirštais bado į kvartalo statytoją bendrovę „Entoja“, kuri dar 2009 metais infrastruktūros sutartimi įsipareigojo nutiesti Molo gatvę ir iki šiol to nėra padariusi.
Bet įmonės savininkas Egidijus Vičius teigė, kad savivaldybė sutartį aiškina neteisingai: „Mes įsipareigojome neatlygintinai įrengti apie 100 metrų ilgio privažiavimą prie sklypų nuo Molo gatvės, apie kurią mūsų sutartyje nėra nė žodžio.
Ši gatvė yra numatyta dar prieš 20 metų parengtuose Palangos planuose ir ją privalo nutiesti pati savivaldybė.
Dabar prašome teismo, kad jis įpareigotų savivaldybę nutiesti Molo gatvę. Tuomet ir mes galėsime įvykdyti savo pažadą.“
Verslininkas miesto valdžiai pasiūlė išeitį – Molo gatvę įrengti už privačius pinigus, kuriuos savivaldybė per keletą metų susigrąžintų iš kasmet gaunamų Kelių direkcijos lėšų.
Take visi neišsiteks
Molo gatvės naujakuriai ne vieninteliai, kuriems sudėtinga atvykti į savo namus.
Apie 1,2 kilometro ilgio atnaujintoje Ošupio tako atkarpoje, be šio kvartalo, dar yra per 10 gyvenamųjų namų, poilsinių ir pradėtų statybų.
Gyventojams ir poilsiautojams suteikta teisė automobiliais važiuoti Ošupio taku nėra geriausia išeitis, nes vasarą jį užtvindo būriai dviratininkų ir pėsčiųjų.
„Mašinoms užėmus dviračių taką dviratininkai bus spaudžiami į pėsčiųjų ir neįgaliųjų juostą.
Taigi čia netrūks ir konfliktinių situacijų, ir skaudžių susidūrimų, nes visi tokioje siauroje juostoje neišsiteks“, – prognozavo vienas Ošupio gatvės senbuvių.
Apie mašinas nepagalvota
Nuo Užkanavės gatvės iki Šventosios prieigų visai šalia jūros vingiuojantis puspenkto kilometro ilgio Ošupio takas daugiau nei 30 metų žmonėms tarnauja kaip dviračių takas.
Jo danga ne kartą buvo lopyta, asfaltuojama iš naujo, bet per tą laiką šalia taip ir neatsirado automobilių eismui skirtos gatvės.
Pirmasis kurorto meras ir dabartinis vicemeras Rimantas Mikalkėnas puikiai prisimena, kaip priekopėje atsirado dviračių takas.
Dar sovietmečiu Palangoje apsilankęs tuometis finansų ministras Romualdas Sikorskis atkreipė dėmesį, kad į kurortą vasarą suvažiuoja daug žmonių, todėl poilsiautojams reikėtų dviračių tako. Jį buvo numatyta įrengti link Šventosios priekope vingiuojančio lauko keliuko vietoje.
Kodėl jau tuomet nebuvo galima šalia dviračių tako nutiesti ir gatvės?
„Tuomet tokio poreikio nebuvo. Abipus dviračių tako buvo vos kelios sodybos, o į kartkartėmis pravažiuojančias kelias mašinas tada žiūrėta pro pirštus“, – pasakojo R.Mikalkėnas.
Buvo bandymų riboti
Padėtis pasikeitė po nepriklausomybės paskelbimo, kai pajūryje paveldėtojams buvo pradėta grąžinti sovietmečiu nacionalizuotą žemę.
Prie Ošupio tako prasidėjo masinės statybos, dviračių taku buvo gabenamos statybinės medžiagos. Vėliau juo pradėjo zuiti savininkų ir poilsiautojų automobiliai.
Kartu kasmet daugėjo ir taku važiuojančių dviratininkų, riedutininkų, paspirtukininkų. Į tai, kad kartu su jais važiuoti automobiliais draudžia Kelių eismo taisyklės, buvo numota ranka.
Savivaldybė bandė riboti transporto eismą dviračių taku. Vienu metu visame dviračių take buvo įrengta keletas metalinių užtvarų, kurių raktus turėjo tik čia esančių namų savininkai.
Tačiau naujovė nepasiteisino – spynos būdavo nuplėšiamos, o užtvarai sulaužomi.
R.Mikalkėno teigimu, dabar šalia dviračių tako nutiesti gatvę automobiliams būtų kone neįmanoma: „Reikėtų beveik 10 metrų pločio ruože panaikinti miško statusą, jį iškirsti ir nutiesti apie 5 kilometrų ilgio gatvę. Bet kiek laiko tai truktų ir kiek milijonų kainuotų?“
Bėdų turi ir kurorto centro gyventojai
Vasarą tam tikru paros metu automobiliais privažiuoti prie savo namų Palangoje negali ir J.Basanavičiaus gatvės gyventojai. Nuo 13 iki 24 valandos čia draudžiamas bet koks transporto priemonių eismas, todėl tuo metu čia negali važiuoti net šios gatvės gyventojai.
Gyventojams leidžiantis važiuoti kelio ženklas „Motorinio transporto eismas draudžiamas“ problemos neišspręstų, nes tuomet pėsčiųjų gatve visą parą galėtų važiuoti ten dirbantieji ir aptarnaujantis transportas.
Užversta gyventojų skundais dėl patiriamų suvaržymų savivaldybės Eismo saugumo komisija šią vasarą nusprendė gyventojams išduoti specialius leidimus, kurie leistų pažeisti draudžiamąjį kelio ženklą. Tačiau tokie leidimai nėra numatyti Kelių eismo taisyklėse.
Su šia problema Palangos savivaldybės vadovai supažindino Kelių policijos tarnybos viršininką Vytautą Grašį ir prašė jo inicijuoti Kelių eismo taisyklių pakeitimą.
Anot V.Grašio, įteisinus leidimus pažeisti Kelių eismo taisykles iškiltų kita problema – ar nebus piktnaudžiaujama jų išdavimu ir kaip tai bus kontroliuojama? Pareigūnas labiau pritartų naujam eismą draudžiančiam kelio ženklui, kuris leistų važiuoti toje vietoje gyvenantiems asmenims.
Kol kas ši problema analizuojama Kelių policijos tarnyboje, domimasi užsienio patirtimi, o vėliau bus teikiamas pasiūlymas Susisiekimo ministerijai.
