„Šis projektas Lietuvai yra itin svarbus, nes pirmą kartą galėsime sužinoti kokia yra reali eismo saugos situacija šalyje.
Nuo šio projekto pabaigos visos ES šalys eismo saugos srityje bus lyginamos ne tik pagal žuvusius ir sužeistus. Šie eismo saugos rodikliai įvertina visuomenės elgseną ir pažangą eismo kultūroje.
Europos komisija siekia, kad šie rodikliai plėstųsi ir būtų stebimi kiekvienais metais – siekiama įvertinti europinio finansavimo grįžtamąja vertę ne nutiestais keliais, o pažanga eismo saugoje“, – sako TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.
Greitį viršija – daugiau nei pusė
Atliktų važiavimo greičio tyrimų rezultatai rodo, kad net 53 proc. vairuotojų viršija leistiną važiavimo greitį. Pasak E. Morkūno, tai yra problema, kuri kelia nerimą. Net nežymiai sumažinus važiavimo greitį, galima sumažinti eismo įvykio tikimybę arba smarkiai sušvelninti eismo įvykių pasekmes.
„Visi Lietuvos vairuotojai viršija greitį, tik skiriasi situacijos kada ir kur tai daro. Nustatyti rodikliai rodo, kad eismo dalyviai nėra morališkai pasiruošę pereiti prie žemesnio greičio rėžimo – pvz. 30 km/val. miesto gatvėse. Tai pagrindžia ir visuomenės reakcija, kurią išsaukė Vilniaus miesto gatvių siaurinimas. Ši problema opi ne tik mūsų šalyje, turime ieškoti bendrų sprendimų ir bendradarbiauti su vairuotojais“, – pastebi TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas.
Eismo įvykių pasekmės ypatingai didele dalimi priklauso nuo judėjimo greičio susidūrimo metu. Važiuojant dideliu greičiu, suvaldyti transporto priemonę darosi vis sunkiau, todėl padidėja nuvažiavimų nuo kelio ar išvažiavimų į priešpriešinę eismo juostą rizika.
„2018–2021 m. laikotarpyje trečdalis priešpriešinių susidūrimų ir daugiau nei trečdalis nuvažiavimų nuo kelio užfiksuota kelio vingiuose. Transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu gali būti lemiamas, ypatingai pėstiesiems, o tyrimo rezultatai rodo, kad miestų gatvėse beveik 64 proc. vairuotojų viršija leistiną važiavimo greitį.
Gyvenvietėse vyrauja didesnis eismo intensyvumas ir eisme dalyvauja daug skirtingo tipo eismo dalyvių, kurių judėjimo greitis stipriai skiriasi tarpusavyje, o kuo didesnis skirtumas – tuo skaudesnės pasekmės“, – sako E. Morkūnas.
Daugiau nei trečdalis sukelia riziką vaikams
Tyrimų duomenys rodo, kad 85,5 proc. vaikų yra vežami specialiose automobilinėse kėdutėse, tačiau daugiau nei trečdalis iš jų yra neteisingai prisegti, t. y., netinkamai prisegtos pačios kėdutės, netinkamai prisegami vaikai kėdutėse arba kėdutės neatitinka vaiko amžiaus, ūgio ir svorio.
„Pradėjus nagrinėti šią temą supratome, kad institucijos besirūpinančios eismo saugos viešinimu visiškai nekreipia dėmesio į vaikų saugą automobiliuose. Matome, kad tėvams trūksta informacijos, švietimo, rekomendacijų. Siekiant gerinti situaciją – parengėme ir viešai išplatinom rekomendacijas tėvams kaip pasirinkti tinkamą vaikišką kėdutę ir kaip saugiai vežti vaikus jose. Tai paskatino mus inicijuoti kampaniją, kurios metu dalinome šias rekomendacijas reiduose ir gimdymo namuose“, – pasakoja E. Morkūnas.
Avaringumo duomenys rodo, kad eismo įvykių pasekmės naudojant specialias kėdutes ženkliai švelnesnės nei jų nenaudojant. 2018–2021 m. eismo įvykių duomenys rodo, kad į eismo įvykį patekusių vaikų iki 12 metų, kurie nebuvo vežami specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse, žuvusių ir sunkiai sužeistų skaičius buvo net 4 kartus didesnis.
Mirtys sumažėtų trečdaliu
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba į eismo įvykio vietą Lietuvoje atvyksta vidutiniškai per 28 minutes nuo pirminio pagalbos skambučio. Remiantis Europos Komisijos pateikiama informacija, mirčių skaičius po eismo įvykių sumažėtų trečdaliu, jei greitosios medicinos pagalbos atvykimo į eismo įvykio vietą laikas sutrumpėtų nuo 25 iki 15 minučių.
„Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje realistiškai sužinojome per kiek laiko į eismo įvykį atvyksta greitoji medicinos pagalba. Nuo siekiamybės šioje srityje – 15 min, mes atsiliekame dvigubai. Tai dar kartą parodo ir patvirtina šią spragą. Viliamės, kad vykdomas reformos padės didinti pagalbos operatyvumą“, – sako TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas.
Yra ir gerų naujienų
Tyrimų rezultatai parodė ir pozityvių duomenų, saugos diržus segi net 98 proc. vairuotojų ir priekyje sėdinčių keleivių. Tačiau tyrimai atskleidė ir ne itin malonių duomenų – daugiau nei trečdalis gale sėdinčių keleivių važiuoja neprisisegę saugos diržu.
„Lietuva per pora dešimtmečių perėjo daug etapų, kad pagerintų seginčių saugos diržus rodiklį. Tačiau per mažai dėmesio skyrėme keleiviams. Šią situacija pagerinti galėtų didesnis vairuotojų reiklumas keleiviams“, – sako E. Morkūnas.
Taip pat tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 96 proc. vairuotojų vairuodami (ne kamštyje, nestovėdami prie raudono šviesoforo signalo) nesinaudoja mobiliaisiais prietaisais, jei tiksliau – jų nelaiko rankose. Rodiklis apskaičiuotas vairuotojams važiuojant įprastu greičiu, tiesiame ruože.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos vairuotojai nelinkę naudotis telefonais kelyje vairuodami tiesiame ruože. Naudojantis mobiliuoju telefonu vairuotojų dėmesys eismo sąlygoms mažėja. Dėl to jie gali nepastebėti staiga į kelią išbėgusio gyvūno ar išvažiuoti iš jiems skirtos eismo juostos. Taip pat dėl sumažėjusios koncentracijos į kelią pailgėja vairuotojų reakcijos laikas, kuris daro įtaką eismo įvykių nutikimui ir pasekmėms“, – primena TKA vadovas.
