Susisiekimo ministerija drauge su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) aktyviai siekia, kad būtų rekonstruotas kelias Kaunas–Prienai–Alytus. Teigiama, kad rekonstravus kelią jis bus platesnis, patogesnis ir saugesnis.
Tam valstybė savo reikmėms perima kai kurių gyventojų žemes, bus nugriauti privatūs pastatai. Daugiausia turto bus išpirkta iš Prienų rajone esančio Išlaužo kaimo ir jo apylinkių gyventojų. Žemės matininkai ir turto vertintojai jau apsilankė pas žmones, kurių valdos dėl kelio rekonstrukcijos bus perimtos.
Kai kuriems gyventojams tai tapo nemalonia staigmena, nes jie nesitikėjo, kad neteks dalies žemių, ant kurių jie neseniai pasistatė namus ir susitvarkė aplinką.
Teks griauti ir garažą
Išlaužo centre esančių tvenkinių pakrantėje, kelios dešimtys metrų nuo kelio Kaunas–Prienai, yra nauja gražiai tvarkoma sodyba. Jos savininkai pasistatė dailų namą, garažą, kieme išsikasė tvenkinį.
Tačiau dalies šių statinių šios sodybos šeimininkai gali netekti, nes bus platinamas greta esantis kelias, planuojama įrengti didelę žiedinę sankryžą.
Sodybos šeimininkas Linas Danilevičius pasakojo, kad žemės ūkio paskirties sklypą pirko 2019 metais.
„Kai pirkau sklypą, apie tai, kad planuojama kelio rekonstrukcija, buvau girdėjęs, bet kad jis bus tiek daug platinamas ir greta mano valdos bus žiedinė sankryža, niekas nepasakė“, – teigė vyras.
L.Danilevičius pasakojo, kad ūkininko sodybos projektą jis derino su Prienų savivaldybe, taip pat pristatė ir LAKD.
„Abiejose institucijose girdėjau, kad sodyba su statiniais kelio rekonstrukcijai netrukdys. 2020 metais pasistačiau namą ir garažą, susitvarkiau aplinką, bet dabar paaiškėjo visai kiti faktai“, – piktinosi vyras.
Sklypo net nebūtų pirkęs
Pavasarį jo valdose apsilankė žemės matininkai ir tik tada vyras sužinojo, kiek žemės turės perleisti valstybei. Jis neteks apie 10 arų žemės, kuri yra palei kelią, nebeliks ir kieme esančio tvenkinio, reikės nugriauti naują garažą. Naujasis kelias drieksis keli metrai nuo namo langų.
„Statydamas namą ėmiau paskolą. Iš viso į statinius investavau apie 100 tūkstančių eurų. Planavau, kad nors ir turėsiu mokėti bankui, bet mano šeima gyvens gražioje vietoje. Jei būčiau žinojęs, kad dalį žemių reikės perleisti valstybei ir kad greta langų bus kelias, kad bus įrengta dar ir žiedinė sankryža, prie kurios automobiliai lėtins greitį ir bus didelė tarša, sklypo nebūčiau pirkęs“, – tikino statybininku dirbantis vyras.
L.Danilevičius dabar laukia, kokią kompensaciją už jo valdas pasiūlys valstybė. Jis įsitikinęs, kad už žemės ūkio paskirties žemę gaus vos kelis šimtus eurų, o tai niekaip nekompensuos to, kad jo ir jo šeimos gyvenimo sąlygos nepaprastai pablogės.
Pamatę matininkus nustebo
Prie Išlaužo šliejasi Šaltupio kaimas. Čia žemės sklypą su naujais pastatais turi Oksana ir Darius Simanavičiai. Į sodybą nuo kelio veda įvaža, nuo kelio sklypą skiria plati žemės juosta, apsodinta aukštų tujų gyvatvore.
Sklypo viduryje stovintį namą pora baigė statyti prieš 2 metus. Už jo iškastas tvenkinys. Sklypo šone arčiau kelio dabar statomas nemažas garažas.
„Mes 10 metų vargome, kol gavome leidimą žemės paskirtį iš ūkinės pakeisti į gyvenamąją. Leidimą gavome prieš 2 metus. Per visą šį laiką nė viena institucija neperspėjo, kad mūsų valdų dalies prireiks rekonstruojant kelią. Apie tai sužinojome pavasarį, kai į duris pasibeldė žemės matininkai“, – pasakojo O.Simanavičienė.
Tada moteris išgirdo, kad kelias eis visai greta naujojo garažo, kirs sklypą, šeima neteks ir dalies žemių, ir tvenkinio. Išėję iš namo matys ne žalią veją, medžius ir tvenkinuką, bet kelią ar jį supsiančią apsauginę sieną. Šeima neteks 10 arų žemės. Visai netoli planuojama įrengti tunelinį pravažiavimą, kuris gąsdina vietinius gyventojus.
„Nuo 2015 metų, kai kelio rekonstrukcija buvo sumanyta, daug kas pasikeitė. Tada šiame sklype buvo tik šiltnamis ir vagonėlis. Per tą laiką išdygo pastatai, bet projektuotojai nei Išlauže, nei jo apylinkėse nesilankė, sklypų neapžiūrėjo, matyt, aklai nubraižė, kur kelias ir žiedai ar tuneliai bus, nesvarbu, kad žmonės savo teritorijas susitvarkė“, – stebėjosi O.Simanavičienė.
Moteris pasakojo, kad rašė laiškus įvairioms institucijoms, prašė, kad projektas būtų koreguojamas, bet atsakymų negavo.
„Niekas net neprašė sutikimo, kad žemę perleistume valstybei. Tiesiog ją išmatavo ir dabar laukiame, kokią sumą pasiūlys. O pasiūlys, manau, kelis šimtus eurų, to, ką investavome, jokiu būdu neatgausime. Jei nepatinka, galėsime kreiptis į teismą, bet argi valstybė pasisakys pati prieš save?“ – retoriškai klausė D.Simanavičius.
Pasiekti kelią truks ilgiau
Panašiai kalbėjo ir dar viena Šaltupio gyventoja Dovilė Žemblauskienė. Moteris kaime yra įkūrusi žirgyną. Pagal planą, rekonstruotas kelias visai priartės prie jos atviro žirgų maniežo. Iš jos bus išpirkta 30 arų.
„Pagal planą rekonstruojant kelią ketinama nutiesti tris eismo juostas ir panaikinti įvažiavimus į gyventojų valdas.
Vietoj jų iš abiejų plataus kelio pusių bus dar po vieną kelią, kuriais naudosis sodybų gyventojai.
Tokiu atveju man išvažiavus iš savo sodybos reikės riedėti 1 kilometrą tuo siauresniu keliu, kol pasieksiu sankryžą, kad išvažiuočiau į pagrindinį kelią. Su tokia pačia situacija susidurs ir kiti gyventojai. Tai degalų ir laiko švaistymas, nekalbant jau apie tai, kad papildomų kelių įrengimas valstybei kainuos brangiai, nors jų visai nereikia“, – įsitikinusi moteris.
Taip pat moteris išsiaiškino, kad planuojama naikinti greta namų esančią autobusų stotelę, ji atsiras už kilometro. Vaikams važiuoti į mokyklą Išlauže taps kur kas sudėtingiau.
„Švedijoje, Estijoje tokių grandiozinių kelių su sankryžomis ir tuneliniais pravažiavimais, koks numatytas čia, atsisakoma, nes jie nepasiteisina. Mes ne prieš kelio rekonstrukciją, bet ji turėtų būti paprastesnė ir mažesnės apimties“, – įsitikinusi D.Žemblauskienė.
Gyventojai kreipėsi į Seimą
Verslininkas, bendrovės „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis sakė, kad 2015 metais Išlaužo bendruomenei pristatytas ir sukritikuotas dabartinės Susisiekimo ministerijos siūlomas kelio rekonstrukcijos variantas neatitinka ne tik Išlaužo seniūnijos bendruomenės, bet ir valstybės interesų.
„Pernai susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad rekonstrukcija kainuos apie 90 mln. eurų. Įvertinus didžiulę infliaciją šiemet kelio kaina galėtų būti 130 ar 150 mln. eurų. Tiek mokėti už 20 kilometrų kelio ruožą labai brangu“, – mano verslininkas.
Gyventojai įsitikinę, kad jų gyvenimo sąlygos pablogės, kaimai bus sudarkyti, nes kelią juos apsauginės tvoros, dėl to nukentės ir vietinis verslas. D.Svirskis mano, kad užtektų atnaujinti esamą kelią, kai kuriose vietose jį praplatinti. Taip pat juo leisti važiuoti mažesniu greičiu, tada kelyje būtų saugiau.
Prieš kelio rekonstrukcijos planus Išlaužo žmonės pradėjo ir kovą. Jie surinko 127 gyventojų parašus ir juos nusiuntė keturiems Seimo komitetams.
„Tikimės, kad projektas nebus pradėtas įgyvendinti, o iš Susisiekimo ministerijos iki liepos pabaigos lauksime atsakymo į mūsų pasiūlymus“, – kalbėjo D.Svirskis.
Eismas – labai intensyvus
Susisiekimo ministerijos specialistų grupė „Laikinajai sostinei“ atsakė, kad kelias Kaunas–Prienai–Alytus yra vienas intensyviausio eismo kelių Lietuvoje, pagal eismo intensyvumą lenkiantis net kai kuriuos magistralinius kelius, jame taip pat didelis avaringumas.
Šio kelio ruožo Kaunas–Prienai rekonstrukcija yra vienas strateginių Lietuvos kelių infrastruktūros projektų, įrašytas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.
„Kelio Nr.130 ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (nuo Garliavos iki Prienų) rekonstrukcija suplanuota atsižvelgiant į kelio svarbą susisiekimui tarp Lietuvos regionų, eismo intensyvumą ir būtinybę gerinti eismo saugą. Numatoma, kad tai leis pagerinti eismo sąlygas kasdien juo važiuojantiems apie 11,5 tūkst. vairuotojų, užtikrins saugesnį eismą ir 90 km/val. leistiną greitį visame Kaunas–Prienai kelio ruože“, – rašoma atsakyme.
Taip pat ministerijos atstovai tikino, kad apie Išlaužo gyventojų prašymą žino, bet minėto ruožo rekonstrukcija pagerins susisiekimo sąlygas ne tik keliaujantiems tolimais maršrutais, bet ir visiems ties šiuo keliu gyvenantiems žmonėms, kartu ir Išlaužo gyventojams.
Turto vertinimo ataskaitas parengs netrukus
LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė:
„Pagal parengtą Kauno bei Prienų rajonų savivaldybių patvirtintą valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (nuo Garliavos skirtingų lygių sankryžos iki esamos sankryžos ties Prienais) rekonstravimo specialųjį planą, šis krašto kelias bus rekonstruojamas pagal IIa (2+1) kategorijos keliams keliamus reikalavimus.
Numatomos reversinės eismo juostos – 2 eismo juostos viena, 1 – kita važiavimo kryptimi. Kas kelis kilometrus tos pačios krypties juostų skaičius kinta iš vienos į dvi ir atvirkščiai. Šio kelio plėtra planuojama atsižvelgiant į itin sudėtingas vietovės sąlygas – daug gyvenviečių, pavienių sodybų, vandens telkinių, žuvininkystės tvenkinių, miškų, vandenviečių, o kelią daugiau kaip 80 kartų kerta arba su juo lygiagrečiai nutiesta daugybė įvairių inžinerinių komunikacijų, tarp jų aukšto slėgio dujotiekis ir geležinkelio linija.
Dalyje kelio ruožo – už Ilgakiemio per Išlaužą ties Jiesios upe būtų tiesiama nauja apie 1,7 km ilgio trasa, viso rekonstruotino kelio ruožo ilgis – 17,62 km.
Parengtame specialiajame plane numatyta rekonstruoti esamas svarbesnes sankryžas su valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, įrengiant 5 naujas sankryžas su apšvietimu Ilgakiemio, Išlaužo, Purvininkų, Bačkininkų, Pociūnų teritorijose. Taip pat įrengti apie 30 km ilgio jungiamųjų kelių, skirtų vietiniam eismui.
Planuojama pastatyti naują tiltą per Jiesią, rekonstruoti viaduką per geležinkelį, įrengti 5 naujus tunelinius pravažiavimus, 2 pėsčiųjų ir dviračių viadukus, 1 požeminę perėją. Įrengti apie 6 km ilgio akustinių sienučių, apie 18 km ilgio kompensacinį apželdinimą, apie 1 km želdinių juostų.
Kadangi triukšmo mažinimo priemonių vieta ir parametrai turi būti tikslinami techninio projekto rengimo metu, įvertinant eismo duomenis ir tikslius kelio rekonstravimo sprendinius, bus nustatyti galutiniai tikslūs triukšmo užtvaros rodikliai – jos ilgis, aukštis, vieta, akustiniai rodikliai, rekomenduojamas medžiagiškumas, kad tokia priemonė būtų maksimaliai veiksminga. Taip pat reikėtų įrengti apie 8 km ilgio tvorų nuo laukinių gyvūnų.
Galutiniai techniniai sprendiniai bus žinomi užbaigus techninio projekto parengimą.
Susisiekimo ministerijos prašymu visuomenės poreikiams bus perimta 127 privatūs žemės sklypai ar jų dalys, esantys Kauno rajone. Tai apie 13,8 ha Prienų rajono savivaldybėje – 157 privatūs žemės sklypai ar jų dalys, iš viso planuojama išpirkti apie 22 ha.
Griaunami statiniai yra penkiuose Išlaužo seniūnijos žemės sklypuose – 4 Išlaužo ir 1 Šaltupio kaime. 3 atvejais reikės nugriauti 3 gyvenamuosius namus su ūkiniais statiniais, 1 atveju – gyvenamąjį namą, 1 atveju – tik ūkinį statinį.
Visuose žemės paėmimo visuomenės poreikiams privačiuose sklypuose kadastriniai matavimai ir vertinamo turto apžiūra su turto vertintojais atlikti. Planuojama, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų ar jų dalių ir kito juose esančio turto vertinimo ataskaitos bus parengtos iki rugpjūčio 1 dienos.“
