Į techninę apžiūrą žiūri itin atsargiai
„Kelių eismo taisyklių (KET) 223 punkte nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą, t. y., reikalavimai dėl stiklų tamsinimo, taip pat taikomi ir į Lietuvą atvažiuojančioms užsienyje registruotoms transporto priemonėms“, – atkreipė dėmesį Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
R.Matonis naujienų portalui lrytas.lt patikino, kad nuo šių metų kovo 1 iki gegužės 30 d. už transporto priemonės vairavimą su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis nei leistina, administracinėn atsakomybėn buvo patraukta 250 asmenų.
Iš tų pačių 250 vairuotojų pareigūnų dėmesio sulaukė 24 Ukrainos piliečiai, kas nesiekia nė 10 proc. visų užfiksuotų KET pažeidėjų.
Tuo metu portalui lrytas.lt Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas spaudai Renaldas Gabartas sakė, kad pernelyg užtamsintų priekinių šoninių stiklų atvejų skaičius išties yra sumažėjęs iki kone nereikšmingų dydžių.
„Oficialiai šis trūkumas yra toje pačioje vertinimų kriterijų grupėje kaip ir stiklai įvairiais mechaniniais pažeidimais (skilimais, įdaužomis ir pan.) ir kartu sudaro maždaug 1,2 proc. nuo visų TA apsilankančių lengvųjų automobilių“, – komentavo R.Gabartas.
Įsakyme „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ nurodoma, kad Lietuvoje stiklų reikalavimai nurodyti priekiniam stiklui ir stiklams, patenkantiems į 180 laipsnių vairuotojo matymo lauką. Tai reiškia, kad priekinio ir priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas turi būti ne mažesnis nei 70 proc.
Iš gamyklų visi automobiliai jau išvažiuoja su stikliais, kurie toli gražu nėra 100 proc. šviesos pralaidumo. Priklausomai nuo markės ar modelio, įprastai automobiliai būna vidutiniškai apie 70 proc., patikino langų tamsinimo įmonės „Glastonas“ Vilniuje vadovas Laurynas Kulikauskas.
Pašnekovas pabrėžė, kad didžioji lietuvių dalis, norinčių užsitamsinti automobilių langus, vadovaujasi savo susikurta aritmetika, kuri yra klaidinga. Jie mano, kad jei Lietuvoje priekinis stiklas gali būti 70 proc. pralaidumo šviesai, tai iš 100 proc. atėmus 70 proc. lieka 30 proc. Vairuotojai mano, kad tiek gali papildomai užsitamsinti stiklus.
L.Kulikauskas dalijosi praktine patirtimi, kad tokiais skaičiavimais vairuotojai bando įtikinti ir pačius ekspertus, tačiau tokiems klientams tenka dar kartą paaiškinti, kaip skaičiuojamas stiklų laidumas šviesai ir kokie yra taikomi normatyvai Lietuvoje. Taip pat padeda ir patikra specialiu aparatu, kurios matuoja šviesos laidumo lygį.
„Kai transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis užtamsinta papildomai, toks tamsinimas turi būti ne platesnis kaip 15 cm, matuojant nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto“, – rašoma Įsakyme.
Anot Policijos departamento atstovo, už tokį pažeidimą numatyta bauda nuo 30 iki 40 eurų.
Pasekmės atbaido tik dalį jaunimo
Kaip portalui lrytas.lt pasakojo langų tamsinimo įmonės „Proleo“ vadovas Ilja Dolgovečnij, artėjant šiltajam sezonui jaunimas klausinėja dėl stiklų tamsinimo galimybių priekiniams šoniniams langams, tačiau priekinio stiklo prisibijo. Kai sužino, kokios gresia baudos ir kad atima techninę apžiūrą, tai noras kaipmat prapuola. Tačiau pašnekovo pastebėjimu, atsiranda ir drąsuolių – vienas kitas per mėnesį užsitamsina daugiau nei leidžiama.
Dažniausiai žmonės prašo plėvelės, kuri sulaiko šilumą. Ji 15 proc. tamsumo ir beveik telpa į apribojimą. Ji skirta žmonėms, kuri yra alergiški saulei, užlaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių ir 60–70 proc. šilumos, tačiau stiklai tampa tik kiek tamsesni.
Visgi neretai tokie vairuotojai po kiek sugrįžta atgal – prašo plėvelę nuimti.
Pareigūnams sustabdžius neretai vairuotojams tenka nuimti plėvelę vietoje. Kalbintas langų tamsinimo įmonės vadovas teigė, kad be įgūdžių ir priemonių vairuotojas gali gan lengvai pažeisti patį stiklą. „Žiūrint, su kuo jis plėvelę nuims. Jei lups su neaiškiais peiliukais, tai stiklą gali ir su braižyti. Bet tik šiek tiek nulupus plėvelę pareigūnas jau mato, kad vairuotojas jau pradėjo lupti ir turbūt taip jau nevažinės“, – atkreipė dėmesį jis.
Visgi pašnekovas tikino, kad pastaruoju metu vis dažniau sulaukia ukrainiečių, kurie prašo kuo greičiau nuimti plėvelę. Kaip sakė I.Dolgovečnij, džiugu, kad į šios šalies vairuotojus Lietuvos pareigūnai žiūri kiek atlaidžiau.
Pavyzdžiui, įmonės vadovas prisiminė, kad buvo atvejis, kai sustabdytiems ukrainiečiams policininkai davė 5 minutes nuimti per daug tamsias plėveles nuo langų. Ukrainiečiai greitai atvažiavo pas specialistus, tačiau gavo atsakymą, kad reikia bent valandos, tad nuo baudų išsisukti gan sunku. Vis tik, jo tikinimu, didžioji dalis ukrainiečių į Lietuvą atvyksta su prabangesniais automobiliais, tad ir baudos juokingos.
Tuo metu kalbintas L.Kulikauskas taip pat dėstė, kad daliai jaunimo nerūpi baudos ar tecninės apžiūros panaikinimas – neretai pasitaiko tokių, kurie ne vieną kartą įkliūna pareigūnams, tačiau vėl ir vėl moka baudas ir iš naujo tamsina savo automobilio stiklus.
Kaip kalbėjo įmonės vadovas, kiekvieną kartą tokiam vairuotojui yra paaiškinama, kas laukia, jei eksploatuos tokią transporto priemonę, tačiau tai jau kiekvieno žmogaus atsakomybė. Jo vertinimu, kiekvieno kliento poreikiai ir žinios ypač skirtingos.
Tačiau dažniausia pasitaikanti priežastis, kurią pateikia klientai – komfortas. Tik maža dalis vairuotojų prisipažįsta, kad stiklus tamsina dėl tariamai gražesnio automobilio eksterjero.
