„Lietuvoje vis dar dažnai įsigyjami apie 15 metų prastos techninės būklės automobiliai, kurie vos po kelerių metų naudojimo dažniausiai būna išardomi. Neretai tokius automobilius ardo neteisėtai veikiantys transporto priemonių ardytojai, vengiantys sutvarkyti visas ardymo metu susidarančias bevertes atliekas – dėvėtas padangas, gumas, sėdynes, plastiko, salono apdailos detales“, – sako Šiaulių valdybos viršininkas Almantas Gajauskas.
Dažnu atveju automobilių ardymo atliekos paprasčiausiai išmetamos į aplinką, nes už jų pridavimą atliekų tvarkytojams reikia sumokėti.
Pasak aplinkosaugininko, automobilių ardymo atliekos išvežamos į apleistas sodybas ir ūkinės paskirties pastatus, miškus, melioracijos griovius, dalis atliekų kaupiamos ardymo vietose ar išmetamos į buitinių atliekų konteinerius.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kad automobiliniai skysčiai (pvz., alyvos, rūgštys, degalų likučiai) tiesiog išpilami ant grunto ar užkasami, o plastiko ir gumos atliekos sudeginamos“, – teigia A. Gajauskas.
Aplinkosaugos pareigūnams susisteminus turimą medžiagą dėl asmenų grupių, neturint leidimų ardančių eksploatuoti netinkamas transporto priemones, buvo nustatyta, kad pažeidėjų veikla jau užtraukia ne administracinę, o galimai baudžiamąją atsakomybę.
„Šie asmenys ne kartą buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, bet nuobaudos jų neatgrasė, todėl apie šias asmenų grupes surinktą informaciją įvertinome ir perdavėme prokuratūrai“, – pažymi Šiaulių valdybos viršininkas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl vertimosi komercine veikla versliškai ir stambiu mastu neturint leidimo pagal Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 dalį.
„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad neteisėtai transporto priemones ardantys asmenys ne tik ypač žaloja aplinką, degindami ar atsikratydami atliekomis gamtoje, bet ir kenkia atsakingam bei sąžiningai mokančiam mokesčius verslui. Todėl tikimės, kad baudžiamoji atsakomybė galiausiai atgrasys pažeidėjus tęsti neteisėtą veiką“, – sako aplinkosaugininkas.
Užsiimant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 Eur.
Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000–2000 eurų.
