Klaipėdos apylinkės teismas 31 metų dviratininkui skyrė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams, o turtinė bei neturtinė žala ir sužalotos 56 metų moters gydymas kainuos daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
Tokiu sprendimu nepatenkintas nuteistasis parašė skundą Klaipėdos apygardos teismui ir prašė išteisinti, tačiau ir šio teismo nuomonė buvo tokia pat – dviratininkas kaltas, tad skundas atmestas.
Lūžo kaukolės kaulai
Incidentas nutiko 2019 metų balandžio 11-osios vidurdienį.
Klaipėdietis mynė šaligatvyje esančiu pėsčiųjų ir dviračių taku, pažymėtu baltomis juostomis.
Priekyje stotelėje autobuso laukė du žmonės. Jie pasitraukė nuo dviračių tako.
Kaltinamojo teigimu, iš už kiosko netikėtai pasirodė moteris ir kirto dviračių taką nesižvalgydama. Jis staiga stabdė dviratį, tačiau buvo per vėlu – užkliudė moterį, ji virto, o griūdama susižalojo galvą.
Moteris išgabenta į ligoninę. Čia buvo nustatyta, kad po smūgio lūžo kaukolės pamato kaulai, diagnozuota kitokių sužalojimų. Po susidūrimo vyras taip pat nuvirto ant šaligatvio, buvo apgadintas dviratis.
Vaikinas teisme aiškino, kad važiavo negreitai, per ausines klausėsi muzikos, o prieš stotelę jungė kitą kūrinį.
Ėjo išmesti popieriaus
Moteris pasakojo, kad laukė autobuso už spaudos kiosko. Kišenėje radusi šiukšlę nusprendė ją išmesti į šiukšlių dėžę, kuri buvo kitoje dviračių tako pusėje.
Nukentėjusioji tikino, kad eidama apsižvalgė, bet artėjančio dviratininko nematė – tik staiga pajuto smūgį į nugarą, virto ir prarado sąmonę. Moters manymu, dviratininkas važiavo greitai.
Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė, kad tokia situacija kilo dėl dviratininko neatsakingo vairavimo.
Jis važiavo ne artimu pėsčiųjų judėjimui greičiu, o 10,5 kilometro per valandą ar dar didesniu greičiu, be to, maigydamas telefoną negalėjo tinkamai stebėti aplinkos.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pėsčiųjų ir dviračių take esantis kelio ženklas, kuriame pėsčiųjų ir dviračio simboliai yra vienas po kitu, reiškia, kad šiuo taku turėjo teisę naudotis ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusioji.
Privalo elgtis atidžiai
Ir dviratininkai, ir pėstieji turi elgtis pagarbiai ir atsargiai.
Pėstieji gali laisvai vaikščioti bet kuria pėsčiųjų ar dviračių tako dalimi, o dviratininkų pareigos pakankamai apibrėžtos – jie privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, pro šalį važiuoti pėsčiųjų greičiu (3–7 kilometrų per valandą greičiu).
Atkreiptas dėmesys, kad net jei nukentėjusioji pėsčiųjų ir dviračių taką kirto toje vietoje, kurioje takas pažymėtas ištisinėmis linijomis, tai nereiškia, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles.
Dviratininkas turėjo būti itin atidus, nes važiavo pro autobusų stotelę.
Nuteistasis pripažino, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsargus, važiuodamas žiūrėjo į telefoną, junginėjo muziką, o vėliau tiesiog nestebėjo, kas vyksta priešais.
Skyrė lygtinę bausmę
Teismas atmetė nuteistojo prašymą atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti rizikingą pėsčiosios elgesį.
Dviratininkas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo psichikos sveikatos ypatumų, bet tam nebuvo nei medicininių, nei teisinių pagrindų. O jeigu žmogus jaučiasi turįs panašių sveikatos problemų, turėtų elgtis atsakingai ir nuspręsti, ar iš viso gali važinėtis dviračiu.
Atsižvelgęs į tai, kad jaunas vyriškis neteistas, dirba, augina mažą vaiką, teismas jam skyrė trijų mėnesių lygtinę bausmę.
Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino 8 tūkst. eurų, bet teismas priteisė perpus mažiau. Iš viso moteriai kaltininkas turės sumokėti 5277 eurus. Dviratininkas taip pat turės atlyginti Klaipėdos ligonių kasos civilinį ieškinį – 3030 eurų, o „Sodrai“ sumokėti 2149,25 euro.
