Atsikratyti bet kur neleidžiama
Senas padangas nemokamai privalo priimti platintojai, tarp jų prekybos centrai, kuriuose buvo perkamos, o skaičius turi atitikti perkamų padangų skaičių. Papildomai nemokant, senos padangos priimamos ir jas keičiant autoservisuose.
Be to, fiziniai asmenys 4–5 išmontuotas automobilių padangas gali nuvežti ir nemokamai palikti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) administruojamoje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje Ankštakių kaime. Juridiniams asmenims patariama kreiptis į padangų atliekas tvarkančią įmonę ir jas atiduoti pagal atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį.
Aplinkosaugininkų teigimu, senos padangos yra pavojinga atlieka, kol gamtoje sudūla, praeina apie 120–140 metų. Krosnyje deginti padangų negalima, nes išsiskiria nuodingos chemines medžiagos, kurių žmonės gali įkvėpti, be to, užteršia ir paviršinius vandenis, įsigeria į gruntą. Padangas sudeginusiems, taip pat atsikračiusiems jomis pakelėse, pamiškėse ar prie konteinerių gresia administracinė atsakomybė.
Per perėją – tik pėsčiomis
Pavasaris – ne tik padangų keitimo metas, bet ir paspirtukų sezono pradžia. Kaip sakė Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Aušra Baločkienė, paprastieji paspirtukai, neturintys jokio galios šaltinio, o spiriami kojomis, prilyginami pėstiesiems. Jiems taikomos tokios pat sąlygos, tai yra paprastaisiais paspirtukais galima važiuoti šaligatviais, o draudžiama dviračių takais.
Dviračių kategorija, pasak pareigūnės, išplėsta, jiems priklauso tiek paprastas dviratis, tiek motorinis, taip pat elektrinis arba motorinis paspirtukas. Šioms transporto priemonėms galioja tos pačios Kelių eismo taisyklės (KET).
Paspirtukus ypač mėgsta vaikai, tačiau šia transporto priemone, kaip ir dviračiais, leidžiama važiuoti tik nuo 14-os metų. Jeigu vaiką lydi suaugęs asmuo, galima važiuoti ir nuo 8-erių. KET reikalauja, kad visi asmenys iki 18-os metų dėvėtų apsaugos priemonę šalmą.
Anot A. Baločkienės, tiek paspirtukininkai, tiek dviratininkai neretai nepaiso KET reikalavimo kertant kelią per pėsčiųjų perėją nevažiuoti, o transporto priemonę persivesti.
„Būna, kad žmonės sustoja, nuo dviračio arba paspirtuko nulipa, apsidairo, rodos, įsitikina, kad saugu, ir – pirmyn, o iš pažiūros toli buvusi mašina priartėja labai greit, ir vairuotojas nespėja sustabdyti. Pernai įvykio metu Žemaitės alėjoje buvo sužaloti nepilnamečiai“, – sakė A. Baločkienė. Jos teigimu, tokio pobūdžio eismo nelaimių Kretingoje 2021-aisiais buvo ir daugiau.
Žalą atlygintų iš savo kišenės
Dviračio ir elektrinio paspirtuko vairuotojams nereikia išlaikyti vairuotojo teisių, kaip tektų norint važiuoti mašina ar motoroleriu, tačiau elektrinį paspirtuką vairuojantys asmenys eisme taip pat turėtų būti labai atidūs: paspirtuko nesuvaldę ir atsitrenkę į kitą transporto priemonę arba kliudę ir sužaloję pėstįjį, skirtingai negu automobilių vairuotojai, kuriems išlaidas padengtų draudimas, padarytą žalą tektų atlyginti patiems iš savo kišenės. Tyrėjos nuomone, Kelių eismo taisykles vaikams išsamiau turėtų paaiškinti tėvai.
„Dažnas pasirūpina vaikams nupirkti dviračius, paspirtukus ir šalmus, bet akivaizdu, kad retas namuose pakalba apie tai, kaip pramogauti ar į mokyklą nuvažiuoti ir iš jos grįžti saugiai, nepilnamečiai apie Kelių eismo taisyklių reikalavimus žino tik abstrakčiai“, – sakė A. Baločkienė.
