Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos bei kitų ministerijų ir institucijų parengtam pataisų paketui, kuriuo siūloma griežčiau bausti už chuliganišką, netinkamos techninės būklės automobilio vairavimą, įpareigoti neblaivius vairuotojus baigti prevencijos programas, jei jiems uždrausta vairuoti automobilius be antialkoholinio užrakto.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, taip pat Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pakeitimus dar turės svarstyti Seimas.
Be kita ko, Vyriausybės Seimui teikiamuose projektuose numatoma, jog vairuotojams laiku nepasitikrinus sveikatos pagal nustatytą tvarką, vairuotojo pažymėjimas būtų skelbiamas negaliojančiu, o asmenys, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs, turėtų baigti specialią prevencijos programą, jeigu jiems numatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šią programą turėtų patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija.
Bauda – lyg ekonominė sankcija
30 metų lengvąją mašiną vairuojantis pakalbintas vyras pažymėjo, jog naujoms taisyklėms iš esmės pritaria, nes esą yra svarbu sumažinti žūtis ir sužeidimus kelyje.
„Baudą visų pirma vertinu kaip ekonominę sankciją už nustatytų taisyklių pažeidimą. Lietuviams ši sankcijų rūšis yra paveikiausia. Todėl, greičiausiai, ir yra pasirenkama taikyti. Pritarčiau, kad visos, įskaitant ir naujas, sankcijos būtų nustatytos ir taikomos sistemiškai: pirma, proporcingai. Dydis turi priklausyti nuo pažeidimo pavojingumo, masto.
Antra, su auklėjimo aspektu. Pirmą kartą padarius pažeidimą pažeidėjas būtų tik įspėjamas, fiksuojant tai tam tikroje informacinėje sistemoje, ir jau nuo antro karto – taikant nustatyto dydžio baudą. Manau, kad su kiekvienu nauju pažeidimu baudos dydis turi būti didinamas, kol neapribos teisę vairuoti“, – tikino vairuotojas.
Jau dabar fiksuoja pažeidimus
Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad transporto priemonių vairuotojai turėtų vengti bet kokių veiksmų, kurie nesusiję su vairavimu.
„Ar čia būtų dažymasis, gėrimas, valgymas ar kiti veiksmai. Bet čia nėra naujiena, tik dabar į tai atkreipė dėmesį. Jau dabar pareigūnai fiksuoja vairuotojus, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais ar dažymo priemonėmis uždėta visa mašina ir moteris nemato, kur važiuoja. Faktas, kad po tokių veiksmų ji bus sustabdyta ir nubausta“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, policija tikrai negaudys vairuotojo, jei jis norės atsigerti gurkšnį vandens: „Policija turi daug kitų prioritetinių veiklų, kurios dar labiau pavojingesnės. Viską reikėtų apeliuoti į vairuotojų sąmoningumą, kad nedarytų to, ko nereikėtų. Telefonas, makiažas, valgai, geri vienu metu, tai kada tu vairuoji?“
R.Siaurusaitis kalbėjo, kad vien tik baudos neišspręs problemos.
„Čia kaip su greičio viršijimu. Žmogus gali gauti 20 kartų baudą, bet vis tiek lekia. Teisės normomis problema neišsispręs savaime. Jau dabar už chuliganišką vairavimą atima teises, bet vis tiek atsiranda pažeidėjų“, – tvirtino Lietuvos kelių policijos atstovas.
Nori pakeisti elgesį
Lietuva eismo saugumo srityje išsikėlusi ambicingus planus – iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos Respublikos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., t. y., siekiama, kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau kaip 25 žuvusieji Lietuvos keliuose.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai pasakojo, kad šiam tikslui numatyta įvairių priemonių, tačiau vienas iš eismo įvykius lemiančių veiksnių yra eismo dalyvių elgesys.
„Nuobaudos, ypač už pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (KET), turi būti atgrasančios ir efektyvios. Pažymėtina, kad dauguma ANK numatytų baudų už KET daug metų nebuvo peržiūrėtos, todėl jų dydis ne visada yra adekvatus daromo pažeidimo pavojingumui“, – aiškino Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Šiuo metu pagal KET transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, t. y., vairuotojas turi būti sukoncentravęs savo dėmesį į vairavimą.
2018 m. atlikta analizė parodė, jog dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyksta maždaug 8 proc. mirtinų įvykių. Ypač didelę įtaką eismo įvykiams kilti turi vairuotojų kalbėjimas mobiliojo ryšio priemonėmis be laisvų rankų įrangos, trumpųjų žinučių rašymas, naršymas internete.
Už neteisėtą naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant dabar numatyta bauda nuo 60 iki 90 eurų. Už pažeidimus dėl kitų su vairavimu nesusijusių veiksmų gali būti skiriama žodinė pastaba arba bauda nuo 10 iki 12 eurų, pridūrė Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Taip pat jie pridūrė, kad kiekviena konkreti situacija bus vertinama individualiai: „Akivaizdu, kad jei autobuso vairuotojas, vežantis daug žmonių, savo dėmesį sutelkia ne į kelią, o į pašnekovą ir dar kalbėdamas nuolat atsigręžia atgal, toks elgesys yra pavojingas“.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai nori griežčiau bausti ir vairuotojus, kurie bando išsisukti nuo pažeidimų.
„ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodyti nusižengimai turi tiesioginės įtakos eismo saugumui (pvz., padangų netinkamas naudojimas, techniškai netvarkingų transporto priemonių vairavimas), padarytų teisės pažeidimų tyrimui (neįregistruotai transporto priemonei pasišalinus iš eismo įvykio ar kito teisės pažeidimo vietos, padarius ANK 611 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, transporto priemonės savininko nustatymas yra sudėtingas, reikalauja daug tyrimą atliekančių pareigūnų darbo sąnaudų).
Vertinant sistemiškai ANK 415 straipsnyje įtvirtintas sankcijas, tokius nusižengimus padarę asmenys neturėtų būti baudžiami švelniau nei, pavyzdžiui, asmenys, kurie vairuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė pašnekovai.
Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusižengimų padarymą siūloma nustatyti baudą nuo 50 iki 100 eurų (dabar yra nuo 30 iki 40 eurų). Už pirmą kartą padarytą nusižengimą siūloma sumokėti pusę minimalios baudos.
Anot jų, jei neblaivus asmuo vairuoja pavojingai ar chuliganiškai, ANK projekte numatoma galimybė konfiskuoti transporto priemonę. Jei asmuo vairuos neblaivus pakartotinai – maksimalus teisės atėmimo terminas numatomas iki 7 metų.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai taip pat pažymėjo, jog praktikoje galimos situacijos, kai vairuotojai, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus, vengia pasitikrinti savo sveikatą nustatytu periodiškumu, dėl ko vairuojant kyla grėsmė jų pačių ir aplinkinių saugumui.
Pastaraisiais metais nustatyta gana daug eismo įvykių, kurie įvyko dėl priežasčių, susijusių su vairuotojų sveikatos būkle (2018 m. – 18 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2019 m. – 13 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2020 m. – 12 įvykių (3 asmenys sužeisti, 1 mirė prie vairo), 2021 m. – 19 įvykių (7 asmenys sužeisti, 1 mirė prie vairo).
„Siūloma papildyti įstatymą nuostata, kad vairuotojams nepasitikrinus sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu.
Medicininės pažymos galiojimo terminas būtų tiesiogiai susiejamas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu, pavyzdžiui, jei vairuotojui medicininė pažyma yra išduota 5 metams, praėjus šiam terminui būtų laikinai sustabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas iki kol asmuo pasitikrintų sveikatą“, – teigė jie.
Jei sveikata būtų patikrinta dar nepasibaigus medicininės pažymos galiojimo terminui, tokiu atveju, jokie papildomi veiksmai nebūtų atliekami. Procesas vyktų automatiškai, o informacija apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, papildžius valstybės įmonės „Regitra“ Vairuotojų portale veikiantį informavimo apie besibaigiantį vairuotojo pažymėjimo galiojimą procesą, pasiektų konkretų vairuotoją.
Visoms naujovėms Vyriausybė pritarė, tačiau patobulintas taisykles ir bausmes turės dar palaiminti Seimas.
Perspėjimas niekuo nepadės
Sostinėje dirbantis vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis pažymėjo, kad vairuotojų veikloms prie vairo turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, nes užtenka nukreipti mintis kita linkme ir tai jau turės neigiamų pasekmių.
„Kitose šalyse irgi labai atidžiai į tai žiūrima. Pavyzdžiui, pareigūnai magistraliniuose keliuose patruliuoja ir stebi, ar vairuotojai laikosi taisyklių. Net buvo skelbiama viena nuotrauka, kad 40 tonų vilkiko vairuotojas greitai važiuoja automagistrale: vienoje rankoje laiko kavos puodelį, kitoje – cigaretę, o jam ant kelių guli laikraštis. Galime įsivaizduoti, kokios būtų pasekmės, jei vairuotojui reikėtų staigiai stabdyti“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo vairavimo instruktorius.
Anot pašnekovo, JAV duomenimis, dažniausiai eismo įvykiai įvyksta ne dėl mobiliųjų telefonų, o dėl to, jog vairuotojai vairuodami valgo.
Dėl vandens ir kavos vairavimo instruktorius sakė, kad kelionėje kas 10–20 kilometrų yra aikštelės, kuriose galima būtų atsigerti. Jis akcentavo, jog Lietuvoje per mažai kalbama apie nuovargį bei tas sustojimas vairuotojui bus naudingas.
Taip pat žmonėms trukdo vairuoti pokalbiai telefonu su kitu asmeniu, nes K.Povilaičiui teko skaityti tyrimus, jog po pokalbio vairuotojas kurį laiką mintyse dar yra jame: „Žmogaus koncentracijos valdymas lygus nuliui“.
K.Povilaitis kalbėjo, kad dauguma eismo dalyvių yra įsitikinę, kad jeigu už tai negauna baudos, o tik perspėjimą, galima nesilaikyti taisyklių. Jis svarsto, kas kontroliuos įsigaliojusias naujas taisykles ir nežino, ar tikrai verta dabar imtis drastiškų priemonių, kurių niekas nesilaikys.
„Pareigūnams tai bus papildomas darbas. Jei žmogus apskaičiuos, jog tikimybė sulaukti bausmės yra lygi nuliui, nesilaikys taisyklių. Arba žmogus, gerdamas vandenį, pamatęs pareigūnus bandys greitai paslėpti buteliuką gali sukelti dar didesnį eismo įvykį“, – akcentavo vairavimo instruktorius.
Jis pažymėjo, jog nuo neteisingo elgesio atgraso ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas. Iš pradžių lietuviai gali laikytis taisyklių, bet vėliau prisitaikys ir nuspręs, kaip jiems yra geriau.
