Ramaus eismo gatvė, gatvės humanizavimo projektas. Nesvarbu, kaip pavadinsi tai, kas įvykdyta Šaltkalvių gatvėje, rezultatus žmonės jau pajuto.
Turbūt retai kur pamatysi gatvės viduryje statomus automobilius. Šaltkalvių gatvėje – prašom.
Čia į važiuojamąją dalį išsikišusiuose puslankiuose, kuriuose turėjo žaliuoti medeliai, – purvynas ir įbesti kelio ženklai, nors juos sėkmingai buvo galima įrengti prie šaligatvio.
Ir niekas kitas, tiktai Vilniaus gudragalviai gali sugalvoti nutiesti šaligatvį paliekant tarpą tarp trinkelių ir kelkraščio. Tam, kad išlipęs iš automobilio žengtum į purvą. Tai vadinasi tvariu judumu.
Už pažeidimą skiria baudas
600 metrų Šaltkalvių gatvės rekonstrukcija pradėta 2020-ųjų rudenį, pratęsta pernai, bet iki galo nebaigta ir dabar.
Šioje Naujininkų gatvėje savivaldybė ėmėsi pertvarkų kaip ir I.Šimulionio, Didlaukio, Naugarduko, Algirdo ir Minties gatvėse. Jų esmė – važiuojamosios dalies siaurinimas, automobilių stovėjimo vietų mažinimas.
Ką po tokių rekonstrukcijų mato vietos gyventojai? Dirbtinai sukeltas grūstis, dar labiau užkimštus kiemus.
Šaltkalvių gatvėje gyvenantys Aleksandras ir Jelena „Sostinei“ pasakojo, kad kaimynai turi daug priekaištų dėl pokyčių. Tuo galima įsitikinti net darbo dienomis.
Kadangi stovėjimo vietų po rekonstrukcijos sumažėjo, gyventojai automobilius ties naujomis saugumo salelėmis pradėjo statyti net gatvės viduryje.
„Po darbo ten įsigudrina pastatyti net po tris automobilius. Vairuotojus vis baudžia, o jie vis stato. O ką daryti?“ – atsiduso Aleksandras.
Jis džiaugėsi bent tuo, kad gyvena toliau nuo rekonstruotos gatvės ir vietos automobiliui kieme dar randa.
Medžių iki šiol nepasodino
Tuo metu Jelena atkreipė dėmesį į paliktus tarpus tarp kelkraščio ir šaligatvio tose vietose, kur prie gatvės statyti automobilius leidžiama: „Išlipi iš mašinos ir koją statai į purvyną. Kam tie tarpai, žolę pasės? Kažin ar ji sudygs tokioje vietoje. Todėl visą laiką ir lipsime į purvyną.“
Į važiuojamąją kelio dalį išsikišusiuose puslankiuose tarp automobiliams skirtų stovėjimo vietų – purvyno plotai, kuriuose iki šiol nepasėta žolė. Tuose plotuose, sumažinančiuose automobiliams stovėti skirtų vietų viena ar dviem, dar įbesti kelio ženklai, lyg jų negalima pastatyti ties šaligatviu.
Savivaldybė šias saleles vadina taktinio urbanizavimo priemonėmis greičiui mažinti ir saugumui didinti. Nors salelėse numatyta pasodinti 40 medelių, jų iki šiol nėra.
Įžvelgia ir daugiau bėdų
Dar vienas Šaltkalvių gatvės gyventojas Vitoldas nesupranta, kaip savivaldybė rekonstruotoje gatvėje suskaičiuoja 112 automobilių stovėjimo vietų.
„Man išeina perpus mažiau. Nebent valdžia priskaičiuoja automobiliams skirtas vietas prie prekybos centro „Maxima“, – svarstė Vitoldas.
Beje, prie vaikų darželių Šaltkalvių gatvėje yra ženklai, reikalaujantys automobilių darbo dienomis tarp 7 ir 9 valandos ryto nestatyti. Čia leidžiama sustoti tik vaikus atvežusių tėvų automobiliams.
Vitoldas pastebėjo ir dar vieną Šaltkalvių gatvės negerovę. Rekonstravus šią gatvę nebuvo sutvarkyta labai duobėta ir itin prastos būklės Prūsų gatvė, todėl alternatyvaus išvažiavimo į Dariaus ir Girėno gatvę kaip ir nėra.
Pastabas išsakė peticijoje
Šaltkalvių gatvė – bene tankiausiai apgyvendinta Naujininkuose, ja kasdien naudojasi tūkstančiai gyventojų, šalia daugiabučių namų yra didžiulis automobilių stovėjimo vietų poreikis.
Tačiau jų po rekonstrukcijos nepadaugėjo, nes dėmesys buvo skiriamas važiuojamajai daliai siaurinti. Iš 9 metrų gatvės automobilių eismui liko tik 5,5 metro. Likusi erdvė skirta pėstiesiems.
Praėjusiais metais Naujininkų gyventoja rinko parašus po peticija, kurioje buvo reikalaujama ištaisyti rekonstrukcijos projekto trūkumus, bet į tai nebuvo atsižvelgta.
„Tikslas yra darnaus judumo gatvė, kuri būtų saugi eismo dalyviams, neleistų automobiliams važiuoti greitai, o pėstieji galėtų džiaugtis ne tik sutvarkytais pėsčiųjų takais, bet ir pagausėjusiu apželdinimu“, – kritikuojamo projekto privalumus dėstė savivaldybės Infrastruktūros skyriaus atstovai.
Pasak jų, natūralu, kad pritaikant aplinką ne tik mašinoms, bet ir pėstiesiems, dviratininkams, dėl saugumo siaurinant važiuojamąją kelio dalį parkavimo vietų skaičius mažės. Jiems buvo svarbu pažymėti, kad automobiliai nebus statomi ten, kur negalima statyti.
Tvarką įves dar negreit
Kiek siaurindama gatves savivaldybė įrengė papildomai automobilių stovėjimo vietų kiemuose? Kaip mašinų stovėjimo vietų trūkumą žadama spręsti šiemet?
Į šiuos „Sostinės“ klausimus savivaldybė neatsakė. Tokios viešai skelbiamos pernykštės statistikos nėra. Iš ankstesnių metų duomenų matyti, kad 2019-aisiais savivaldybė įrengė 1200 naujų automobilių stovėjimo vietų, metais anksčiau – perpus mažiau.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atliktais skaičiavimais, net 18 tūkst. automobilių Vilniuje vakarais stovi neleistinose vietose.
Tad jeigu tokiu greičiu savivaldybė įrenginės stovėjimo vietas, automobiliai sostinėje tvarkingai stovės maždaug po 15 metų.
Naštą užkrovė gyventojams
Užuot pasirūpinusi, kad atsirastų daugiau stovėjimo vietų, savivaldybė praėjusių metų viduryje pasiūlė gyventojams tuo užsiimti patiems. Taip esą jie galės išlaisvinti savo kiemus iš automobilių chaoso ir gyventi jaukesnėje aplinkoje.
Naujasis išradimas pavadintas „Gyventojų zona“.
Pasak savivaldybės, tai vieta, kur tvarkomos kiemų prieigos, apmokestinamas svečių automobilių stovėjimas, o gyventojai, pasinaudoję Kaimynijų programa, pačius kiemus galės tvarkyti taip, kaip jiems atrodo geriausiai.
„Gyventojų zona – daugelio Europos miestų taikoma praktika. Jos esmė – vilniečiai įgalinami šeimininkauti savo kiemuose, o miestas sutvarko kiemų prieigas, įrengia žaliuosius korius, sužymi stovėjimo vietas ir įveda parkavimo rinkliavą svečiams“, – prieš pusmetį dėstė meras Remigijus Šimašius.
Anot jo, miestas skatins į parkavimo problemos sprendimą įsitraukti ir verslą, ypač prekybos centrus. Savivaldybės taryba jau yra pritarusi sprendimams, pagal kuriuos prekybos centrams didėtų žemės mokestis, jei jie neįsileistų gyventojų automobilių į stovėjimo aikšteles po darbo valandų.
Merdinti programa
Kad labai žavėtis Kaimynijų programa ir tikėtis patiems susitvarkyti kiemą neverta, užsimena ir patys savivaldybės atstovai. Tai liudija ir skaičiai.
Pasinaudojus jau septintus metus veikiančia Kaimynijų programa 2020-aisiais sutvarkyti du kiemai, praėjusiais metais – šeši, kelios dešimtys kaimynijų turi savo projektui užsitikrinusios finansavimą. Bet Vilniuje yra per tūkstantį daugiabučių kiemų.
Jeigu gyventojai pasiryš savo ir savivaldybės lėšomis sutvarkyti net visus kiemus, tai užtruks mažiausiai pusšimtį metų.
„Turime pripažinti, kad tas procesas biurokratiškai tikrai yra nedraugiškas.
Tie kryžiaus keliai, kuriuos reikia padaryti, pirmiausia su Nacionaline žemės tarnyba, prašant suformuoti žemės sklypą ir po to pasirašant nuomos sutartį, yra sudėtingi“, – pripažino vicemeras Valdas Benkunskas.
Bet tai dar ne viskas. Ten, kur daugiabutis neturi bendrijos, išsinuomoti sklypo nepavyks. Pirmiausia teks kurti bendriją arba prisijungti prie esamos.
Kitas stabdys – Kaimynijų programoje gali dalyvauti tik senesni nei 15 metų daugiabučių kvartalai, o juose gyvena nemažai vyresnio amžiaus vilniečių.
Vis dėlto pasiryžusiems susitvarkyti savo kiemą vilniečiams savivaldybė skirtų finansavimą – po 10–15 eurų už kvadratinį metrą atnaujinamos teritorijos.
Jeigu atnaujinimų vertė viršytų savivaldybės skiriamą finansavimą, skirtumą turėtų padengti kaimynijos nariai. Tad išaugus darbų, medžiagų kainoms gyventojai kiemui sutvarkyti turėtų atseikėti tikrai ne pusę sumos, o gerokai daugiau.
Uždraudė mašinas statyti prie įvažiavimų
Nuo Naujųjų metų įsigaliojęs Kelių eismo taisyklių draudimas statyti automobilius arčiau nei 5 metrai nuo įvažiavimų į teritorijas taps galvos skausmu daugiabučių gyventojams. Juk neradę vietos kiemuose jie automobilius palikdavo prie gatvių.
Tokio draudimo reikia, kad stovinčios mašinos netrukdytų matomumui, į kiemus nesunkiai galėtų įsukti specialiųjų tarnybų automobiliai.
Kad pažeidėjų bus apstu, matyti jau pirmosiomis metų dienomis. Vilniečiai arčiau nei 5 metrai įpratę mašinas palikti ir prie pėsčiųjų perėjų, ir prie įvažiavimų.
