Naujienų portalui lrytas.lt buvo atsiųsti keli vaizdo įrašai, kas vyksta naktį iškritus sniegui. Juose matyti, kad net ne vienas vairuotojas užsiima veikla, kuri pagal Kelių eismo taisykles draudžiama.
Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis minėjo, kad atskirai statistika apie asmenis, užsiiminėjančius šonaslydžiu, nekaupiama, jie patenka į pažeidėjų grupę dėl chuliganiško vairavimo. 2021 m. tokių pažeidėjų policijos pareigūnai išaiškino 362, o 2020 m. – 249.
Tokie pažeidimai dažniausiai užfiksuojami kelyje ir prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse. Šonaslydžiu daugiausia mėgsta užsiimti jaunimas.
„Galima daryti prielaidą, kad jeigu būtų įrengtos specialios trasos tokiems asmenims, tai jų sumažėtų gatvėse“, – kalbėjo Lietuvos kelių policijos atstovas.
Nors ir „drifterių“, kaip dar vadinami šonaslydininkai, skaičius išauga iškritus sniegui, tačiau R.Siaurusaitis teigė, kad dėl to policijos pajėgos nėra didinamos.
Šonaslydžio mėgėjai rizikuoja užsitraukti atsakomybę, kuri numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse – nuo 450 iki 550 eurų. O tie, kas neturi teisių, gali sulaukti dar didesnės baudos – nuo 750 iki 1000 eurų. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Šonaslydininkams reikia aikštelės
Šonaslydininkas N.Daunoravičius teigė, kad šonaslydininkams trūksta specialių aikštelių. Jis prisipažino, kad ir pačiam prieš daug metų teko užsiimti šonaslydžiu gatvėse.
„Jau dešimt metų ta pati problema. Žmonės neturi specialios vietos, kur legaliai galėtų užsiimti šonaslydžiu. Aišku, kai kuriuose miestuose yra, pavyzdžiui, Šiauliuose, bet ne didžiuosiuose miestuose“, – aiškino sportininkas.
N.Daunoravičius minėjo, kad šiose aikštelėse nebūtinai visi „draskytųsi“. Kai kurie vairuotojai galėtų sužinoti, kaip važiuoja automobilis ant ledo ir kokių veiksmų imtis, kai jis pradeda slysti.
Naujienų portalui lrytas.lt pašnekovo pasiteiravus, kaip mano, kodėl jaunuoliai užsiima šonaslydžiu, nors tai nelegalu, šis atsakė, jog jiems tai daryti smagu, įdomu ir po truputį auga autosporto kultūra.
„Pats sulaukiu nemažai žinučių iš žmonių, kurie prarado teises dėl šonaslydžio. Kai kurie iš jų net važinėjo nuošalesnėse aikštelėse, kur niekam nepakenkė, bet pagal įstatymus tai laikoma chuliganišku vairavimu“, – teigė N.Daunoravičius.
Daugiausia žinučių N.Daunoravičius sulaukia iš jaunuolių, kartais ir merginų. Vyresnio amžiaus žmonėms vairuotojo tampa svarbus dėl darbų, todėl jie nesivelia į šias pramogas.
Jis akcentuoja – jei nepadarai jokios žalos užsiimdamas šonaslydžiu, tai galima laimėti teismą. Bet tik tuo atveju, jei esi vienas aikštelėje, šalia tavęs nėra automobilių: „Jei nėra sukelta jokio realaus pavojaus, tai nieko tokio. Iš teismų praktikos buvo atvejų, kad jei nėra žmonių, kito turto, kurį gali sugadinti – viskas legalu. Faktas, kad nereikia nukeliauti iki tų teismų, o reikia vietos, kur žmonės galėtų užsiimti šonaslydžiu legaliai“.
„Vienas mano sekėjas atsiuntė vaizdo medžiagą, kur jį užfiksavo degalinės kameros. Jam paskirta bauda už chuliganišką vairavimą, bet net man sudėtinga pasakyti, ar tikrai jis užsiiminėjo šonaslydžiu, ar jį užmetė dėl slidaus kelio“, – pridūrė sportininkas.
Pašnekovas pabrėžė, kad dauguma vairuotojų mielai susimokėtų tam tikrą pinigų sumą už aikštelę, kad nereikėtų rizikuoti vairuotojo pažymėjimu.
N.Daunoravičius pažymėjo, kad dabar yra išaugusi kontrolė keliuose. Anot jo, pareigūnai labiausiai supyksta ant tų asmenų, kurie kažką daro piktybiškai. Pavyzdžiui, į kažką atsitrenkia ir pabėga iš įvykio vietos.
Kelias skirtas susisiekti
Saugaus eismo ekspertas Andrius Bonakeris nepalaiko šonaslydininkų, kurie pramogauja keliuose, nes ši vieta yra skirta susisiekti, o ne pramogoms ar varžyboms.
„Aš manau, kad „driftas“ nėra didelis meistriškumo demonstravimas, nes slydimas yra labiau sportas. Manau, kad šiems žmonėms turėtų būti sukurta daugiau uždarų vietų, tokių kaip Kačerginėje esantis „Nemuno žiedas“. O dabar iš noro pasirodyti galima sulaukti nelaimių“, – dėstė A.Bonakeris.
Saugaus eismo ekspertui vis rečiau tenka matyti keliuose jaunimą, kuris užsiima šonaslydžiu. Jis mano, kad tai nutiko dėl to, kad anksčiau daugiau sulaukdavome dienų, kai kelio danga būdavo slidi.
„Galbūt ir baudos dabar daug didesnės, todėl tautiečiai prisibijo nelegaliai užsiiminėti šia veikla. Be to, daug kas dabar turi registratorius. Dažniau net ne Kelių policija pažeidėjus pagauna už rankos, o kiti jiems praneša apie nelegalią veiklą“, – svarstė vyras.
Stovėjimo aikštelėse greitis siekia vos 20 km/val. Tačiau naujienų portalui lrytas.lt A.Bonakerio pasiteiravus, ką mano apie tai, jog jaunuoliai užsiima šonaslydžiu stovėjimo aikštelėje, kai visiškai nėra transporto priemonių ar žmonių, atsakė, kad abejoja, ar dirbtinis slydimas padeda gerinti įgūdžius, nes viskas padaroma dirbtinai. Jo nuomone, pirmiausia reikėtų susikoncentruoti ties tuo, kaip vairuoti mašiną, kad ji nepaslystų.
