Kurią taisyklę pažeisti?
A.Gaidamavičius akcentavo, jog miške specialių aikštelių automobiliams nėra, todėl vairuotojai dažnai pažeidžia taisykles.
„Mūsų miškuose ženklo, pažymėto raide „P“, net su žiburiu nerasi, todėl nenorėčiau kaltinti grybautojų, kurie pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET). Dabar grybautojai renkasi iš dviejų taisyklių – kurią pažeisti?
Pirmoji – tai KET, kuri draudžia trukdyti eismui, todėl vairuotojas priverstas statyti transporto priemonę kelkraštyje.
O antroji draudžia statyti automobilį ant samanų. Jeigu tai yra miško kelias, vairuotojas niekur negali pastatyti transporto priemonės“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo gamtininkas.
Pašnekovas pabrėžė, kad tokioje situacijoje reikėtų taikyti protingumo kriterijų ir statyti automobilį ten, kur yra mažiausiai samanų, žolės arba ten, kur jau yra išmindyta aikštelė.
A.Gaidamavičius sakė, jog valdžia ir miškų urėdijos šiose vietose turėtų įrengti stovėjimo aikšteles.
Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas pridūrė: „Statant automobilį miške žalojami krūmai, žolinė augalija, grybai, sunaikinami vabzdžiai, miško paklotė ir vyksta dirvožemio erozija.
Ypač pažeidimams jautrios kerpės, o išvažinėtose vietose grybiena visiškai atsistato tik po kelių ar net keliolikos metų“.
Yra ir kitų problemų
Vis dėlto A.Gaidamavičius portalui lrytas.lt teigė, kad miške vyksta daug baisesnių dalykų nei užvažiavimas automobiliu ant miško paklotės: „Pavyzdžiui, šiukšlinimas. Dabar lietuviui 10 centų nieko nereiškia, todėl jis visur mėto tarą“.
Pašnekovas vaikščiodamas po Labanoro girią nepastebi, jog patys didžiausi miško šiukšlintojai būtų grybautojai. Jis labiau išskirtų miško kirtėjus, žvejus ir stovyklautojus.
„Po grybautojų randu nebent cigarečių pakelius. Dabar juk grybautojų mažėja, todėl ir šiukšlių nėra daug“, – pažymėjo A.Gaidamavičius.
Gamtininkas išskyrė dar didesnę problemą – varvantys tepalai iš automobilių. Grybai sugeria tepalus, o grybautojai juos vėliau surenka ir valgo.
Kur sustoti draudžiama?
Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas minėjo, kad grybautojų, netinkamai statančių automobilius, esama praktiškai visuose šalies miškuose.
D.Adžgauskas akcentavo, kad automobilius draudžiama statyti įvažiavus į mišką ir ant miško paklotės. Be to, vairuotojams reikėtų atkreipti dėmesį, kad anksčiau kitų žmonių išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra laikoma keliu ar aikštele.
Dažnu atveju miškininkai stengiasi netinkamai besielgiančius piliečius įspėti ir tik kraštutiniais atvejais yra skiriamos baudos.
Už Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimus (automobilių statymą ant miško paklotės ir važinėjimą motorinėmis transporto priemonėmis ne miško keliais) kasmet miškininkai nubaudžia iki 100 asmenų.
„Daugiausiai pažeidimų fiksuojama prie didžiųjų miestų ir smėlinguose Pietryčių Lietuvos miškuose. Taip pat nemažai tokio pobūdžio pažaidų padaroma pajūrio miškuose, kur vasarą būna daug miško lankytojų“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė D.Adžgauskas.
Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais.
Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grondskė minėjo, kad transporto priemonės turėtų būti statomos laikantis KET, vietose, kur tai yra leidžiama ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Pašnekovė pabrėžė – sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai).
Taip pat negalima sustoti ir stovėti ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos. Be to, negalima stovėti arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku.
Vairuotojams grės bauda sustojus ir ne gyvenvietėse ar gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 ar 50 m atstumu – įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje.
Už ne vietoje pastatytą transporto priemonę gresia bauda nuo 20 iki 50 eurų, už važiavimą miško paklote skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Jeigu miško paklotė dėl minėtų veiksmų bus sužalota ar sunaikinta, gresia ne tik bauda, bet reikės atlyginti ir padarytą žalą gamtai.
