Parlamentaras už važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai yra draudžiama, bei važiavimą miško paklote siūlo numatyti net keliasdešimt kartų didesnes baudas nei jos galioja šiuo metu.
Už važiavimą transporto priemone miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taip pat už neteisėtą važiavimą per miško paklotę siūloma bausti nuo 500 iki 1500 eurų siekiančia bauda. Be to, už šiuos pažeidimus, jei jie pasikartos, vairuotojui būtų konfiskuojama transporto priemonė. Sulaikytas asmuo, pakartotinai darantis nusižengimą, susilauktų dar didesnės baudos – nuo 1 500 iki 3 000 eurų.
„Miškuose su keturračiais važinėja tie, kurie yra pakankamai turtingi, todėl reikėtų, kad finansinė atsakomybė juos atgrasytų nuo noro važinėti ten, kur negalima. Tai nėra papildoma galimybė valstybei susirinkti pinigų. Miško keliu vairuotojai gali važiuoti, bet paklote – ne“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė L.Jonauskas.
Pašnekovas pasakojo, kad baudas nusprendė didinti dėl to, jog buvo niokojama gamta, o dabartinės baudos suma kai kuriems yra tarsi leidimas pasivažinėti po mišką.
„Beveik kiekvieną savaitę buvo gaunama pranešimų apie nelegalius motorinių transporto priemonių pasivažinėjimus po miškus, paklotę, žvėrių baidymą.
Šią problemą kėlė aplinkosaugininkai ir pareigūnai sakydami, kad yra beginkliai prieš tokius vairuotojus“, – kalbėjo parlamentaras.
Bijo policijos
Anot L.Jonausko, dabar pati valstybė yra privertusi didžiąją dalį keturračių transporto priemonių vairuotojų važiuoti į miškus, nes jiems tam tikromis taisyklėmis dalyvauti eisme yra draudžiama.
„Dabar 10 tūkst. vairuotojų bijo policijos ir stengiasi jos išvengti – važiuoja ten, kur jos nėra arba yra labai mažai“, – pridūrė politikas.
Pašnekovas pabrėžė, kad dabar yra daug parduotuvių, kuriose gali įsigyti keturratę transporto priemonę, bet jos užregistruoti neįmanoma: „Visi nusipirkę transporto priemonę tik vėliau sužino, kad ji yra neregistruojama. Vėliau tokie vairuotojai važiuoja į miškus be valstybinių numerių, kad jų niekas nesugautų“.
Turi savo vairavimo stilių ir būdą
Alytuje esančio keturračių motociklų klubo „Grizliai“ vadovas Rimantas Turauskas naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, kad socialdemokrato sugalvotos baudos yra neadekvačios ir net automobilių vairuotojai tokių sumų nėra matę.
„Aš manau, kad tokios didelės baudos skiriamos todėl, jog yra daug negatyvo apie keturračių vairuotojus. Jie parodomi, kaip miško paklotės niokotojai, kurie dar ir slapstosi. Nors pagrindinė problema ta, kad keturračių neįmanoma užregistruoti“, – akcentavo R.Turauskas.
Anot pašnekovo, šiuo metu parvežus keturračius iš užsienio (išskyrus iš Europos Sąjungos šalių) jų neįmanoma užregistruoti, nes nėra atitinkamo sertifikato. Šiuo klausimu R.Turauskas kalbėjo su pareigūnais, „Regitros“ atstovais, bet informacijos apie registracijos galimybę taip ir negavo.
„Keturratis yra tokia pat transporto priemonė, kaip dviratis motociklas, automobilis, traktorius ar savaeigė mašina“, – pažymėjo pašnekovas.
Keturračių motociklų klubo „Grizliai“ vadovas pasakojo, kad kiekvienas keturračio vairuotojas turi savo vairavimo stilių ir būdą: „Aš manau, kad pirmiausia reikėtų sutvarkyti visas Kelių eismo taisyklių spragas ir niekas nebėgs nuo pareigūnų“.
Pašnekovas pridūrė, kad dėl neigiamai formuojamos nuomonės žmonės pradėjo nematyti, ką gero padaro keturratininkai. Keturračių motociklų klubo „Grizliai“ vadovas minėjo, jog klubas šiais metais padėjo miškininkams valyti miškus, kabino inkilus, važiavo pas vaikus į stovyklas.
Neadekvati bauda
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis naujienų portalui lrytas.lt komentavo, jog vyriausybė yra pateikusi išvadą dėl L.Jonausko pasiūlymo. Šioje išvadoje pasakoma, jog siekis dėl padidintų baudas ir sutramdyti pažeidėjus yra teisingas, bet siūloma baudų suma yra neadekvačiai didelė.
„Miško paklotė yra labai sureikšminama, juk yra ir kitų gamtos vertybių. Mes manome, kad reikėtų padidinti atsakomybę ir baudas už gamtinių vertybių sunaikinimą, kai važiuojama motorinėmis transporto priemonėmis. Tas baudas reikia didinti neprarandant sveiko proto bei neperlenkiant lazdos“, – dėstė N.Kupstaitis.
Anot pašnekovo, miško paklotei padaryta žala nebus tokia didelė, todėl transporto priemonės konfiskavimas yra neadekvatus sprendimas.
Miškų politikos grupės vadovas teigė, kad motorinių transporto priemonių vairuotojus, kurie važinėja mišku, turėtų prižiūrėti Aplinkos apsaugos departamento arba Valstybinės miškų urėdijos pareigūnai.
Neduos didelių rezultatų
Valstybinės miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė minėjo, kad didesnės baudos atgrasys dalį galimų pažeidėjų – visgi sankcijų didinimas negali duoti pastebimų rezultatų. Būtina kartu vykdyti ir švietėjišką veiklą, lygiagrečiai tobulinti teisės aktus.
Pasak pašnekovo, šiandien trūksta įrengtų vietų, kuriose keturračių savininkai galėtų laisvai pramogauti, ekstremaliai vairuoti.
Praeitais metais VMU organizavo dvi akcijas, skirtas keturračių vairuotojų daromų pažeidimų užkardymui, kurių metu reidai vyko visoje šalies teritorijoje. Šiuose reiduose kartu dalyvavo Policijos departamento, Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės sienų apsaugos tarnybos pajėgos.
Akcijų metu, vieną ar kelias dienas, paprastai savaitgaliais ar švenčių dienomis patruliuojama visoje šalies teritorijoje, dirba daug mišrių ekipažų. Tačiau šiemet tokia akcija buvo suorganizuota vieną kartą.
Dažniausiai organizuojami reidai kelia platesnius tikslus nei tik keturračių ar automobilių vairuotojų niokojamos miško paklotės pažeidimų prevencija – kartu vykdoma ir neteisėtų kirtimų, medienos gabenimo, medžioklės taisyklių pažeidimų prevencija. Tokie reidai organizuojami reguliariai ir priklauso nuo fiksuojamų pažeidimų kiekio.
„Daugiausiai nustatoma Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų: vairavimas be teisės vairuoti, neregistruotos transporto priemonės, pasibaigęs draudimas ar techninė apžiūra“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė V.Kaubrė.
Reikia dešimtmečių
Už Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimus (važinėjimas motorinėmis transporto priemonėmis ne miško keliais) ir miško paklotės žalojimą per 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo nubausta 15 pažeidėjų, per 2020 m. už šiuos pažeidimus Valstybinių miškų urėdijos pareigūnai nubaudė 25 pažeidėjus.
„Ne visais atvejais važinėjant mišku ne miško keliais paklotė sužalojama, tai priklauso nuo vairavimo stiliaus.
Dažniausiai motorinių transporto priemonių vairuotojai, ypač atvykę grybauti arba uogauti, o ne pramogauti su keturračiais ar bekelės mėgėjai, stengiasi pasiekti atokesnius miško pakraščius ir važiuoja kvartalinėmis ar mineralizuotomis linijomis, išretėjusiu mišku. Tai draudžia Lankymosi miške taisyklių reikalavimai, bet miško paklotės nesužalojama“, – pridūrė VMU vadovas.
Tokiu atveju vairuotojai baudžiami už Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimus (toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 50 eurų) ir jiems pretenzijos dėl žalos aplinkai atlyginimo nereiškiamos.
Anot pašnekovo, kita situacija yra su pramogaujančiais keturračių ar bekelės visureigių vairuotojais – jie dažnai agresyviai važinėja mišku tarp medžių ir sunaikina miško paklotę: „Gerai „pasilinksminęs“ keturračio vairuotojas neretai po savęs palieka kelių šimtų kvadratinių metrų miško plotą su visiškai sunaikinta paklote.
Tokiu atveju kartu su anksčiau minėta bauda jam dar teikiama pretenzija atlyginti aplinkai padarytą žalą. Žalos dydį tikrai būtų galima didinti, nes sunaikintai miško paklotei atkurti reikia dešimtmečių“.
V.Kaubrė atskleidė, kad reidų metu dažniau nustatomi automobilių vairuotojai, kurie pažeidinėja Lankymosi miške taisyklių reikalavimus, nes grybavimo ar uogavimo sezono metu jų miškuose būna šimtus kartų daugiau nei keturračių vairuotojų, tačiau žalos gerokai daugiau padaro nedrausmingi keturračių vairuotojai.
„Reikia pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais į mišką atvykstantys grybautojai ir uogautojai elgiasi pastebimai drausmingiau ir jų daromų pažeidimų mažėja. Kalbant apie keturračių ir krosinių motociklų vairuotojus kol kas stebima priešinga situacija – jų daromų pažeidimų daugėja.
Tai susiję su tuo, kad šių pramogų mėgėjų skaičius auga ir, ko gero, tokį pramogavimą nulemia karantinas, nes išvykti pramogauti į užsienį tapo sudėtingiau. Todėl šių pramogų mėgėjai traukia į Lietuvos miškus“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino V.Kaubrė.
