Panevėžio apskrities VMI specialistams patikrinus vieną sostinės autoremonto bendrovę nustatyti faktai, jog vadovas įnešdavo į bendrovę asmenines lėšas, taip didindamas savo įmonės įsiskolinimą.
Pagal teiktų deklaracijų duomenis, 2019 metais bendrovė dirbo nuostolingai, o už įmonės lėšas tais metais asmeninėms reikmėms buvo nupirktas elektrinis paspirtukas, statybinės medžiagos, vaizdo registratoriai bei kitokios prekės iš įvairių prekybos centrų.
„Pagal pateiktas 2019–2020 metų avanso apyskaitas nustatyta, kad bendrovė direktoriui ir dviems darbuotojams buvo skolinga 344 tūkst. eurų.
Skola susidarė, nes šie asmenys bendrovės reikmėms nuolat perka įvairias prekes (autodalis, kurą, darbo priemones ir kt.) iš neaiškių lėšų, nors direktorius ir darbuotojai gauna tik minimalų darbo užmokestį ir kitų oficialių pajamų neuždirba.
Tai prieštarauja bet kokiai verslo logikai ir leidžia įtarti apie bendrovėje slepiamas pajamas. Įvertinus operatyvaus patikrinimo metu surinktus duomenis darytina išvada, kad bendrovės skola susidarė, kai už klientams atliktus darbus buvo imami grynieji pinigai, kurie neapskaityti bendrovės apskaitos dokumentuose, o panaudoti prekių pirkimui. Šie pinigai bendrovės apskaitoje parodyti kaip direktoriaus ir dviejų darbuotojų asmeninės lėšos.
Mokesčių administratoriaus nuomone, jos turėjo būti apmokestinamos kaip bendrovės gautos pajamos iš tiesioginės veiklos, t. y., variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto atliktų darbų“, – teigia Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktorius Vidas Osipovas.
Po operatyvaus patikrinimo bendrovė atsižvelgė į mokesčių administratoriaus rekomendacijas, patikslino pelno mokesčio ir PVM deklaracijas, neįtraukiant į PVM atskaitą prekių, skirtų asmeniniams poreikiams, taip pat deklaravo per 20 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.
Kita autoremonto bendrovė, dirbanti Panevėžyje, po inspektorių patikrinimo įsiregistravo PVM mokėtoja, taip pat deklaravo per 20 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių ir pakelė savo darbuotojams atlyginimus, kurie iki patikrinimo buvo tik minimali mėnesinė alga, nors darbuotojai dirbo kvalifikuotą darbą.
„Ši bendrovė taisyti savo veiklą ėmėsi po to, kai operatyvaus patikrinimo metu inspektoriai nustatė, jog bendrovėje buvo nepaskaitomos pajamos, gautos iš gyventojų, remontavusių automobilius – kiek daugiau nei per dvejus metus iš 347 išrašytų sąskaitų faktūrų tik 35 buvo išrašytos gyventojams, nors inspektorių atliktas veiklos stebėjimas autoservise parodė, jog čia aktyviai lankosi ir gyventojai, – komentuoja Kontrolės departamento vadovas, – be to, įmonė neapskaitė visų įsigytų autodetalių.
Išanalizavus i.VAZ sąskaitų faktūrų duomenis paaiškėjo, kad buvo įsigyta detalių už 11 tūkst. eurų, o sąskaitų išrašyta tik vos už 300 eurų. Taip pat paskaičiuota, kad per pastaruosius 12 mėnesių įmonės pajamos viršijo 45 tūkst. eurų, kuomet privalu registruotis PVM mokėtoju“.
Minėti atvejai nustatyti VMI vykdomo projekto, kurio metu kontroliuojamas autoremonto sektorius, metu. Mokesčių adminsitartorius vertina, kaip autoremonto veiklą vykdo atrinktos įmonės, ar dirba įregistravusios veiklą, kaip apskaito pajamas už atliktas paslaugas.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį inspektoriai atliko 168 operatyvius ir mokestinius patikrinimus, iš kurių – 120 kontrolės veiksmų yra rezultatyvūs. Deklaracijose papildomai patikslinta 105 tūkst. eurų mokesčių.
Taip pat nustatyti 28 neregistruotos veiklos atvejai, 3 nelegaliai dirbę asmenys, 15 pinigų neatitikimo atvejų, 37 kontrolės veiksmai buvo atlikti kartu dalyvaujant kitoms institucijoms, daugiausiai, 22 – su Aplinkos apsaugos departamento specialistais“, – įvardija V.Osipovas.
