Kretingos gyventoja Audra pasakojo, kad ją klaidingai užfiksavo stacionarus greičio matuoklis Kretingoje, Klaipėdos gatvėje. Moterį matuoklis užfiksavo gegužės 13 d., o protokolą ji gavo gegužės 26 d.
Audrai buvo atsiųstas administracinis pranešimas, tačiau, anot moters, nebuvo pateikta jokių nuotraukų ir įrodymų. Moteris kreipėsi į pareigūnus, kad gautų įrodymus apie padarytą pažeidimą. Gavusi nuotrauką iš pareigūnų, pastebėjo, kad buvo užfiksuotas jos automobilis, priešinga puse važiuojantis autobusas ir už jo važiuojantis kitas automobilis.
„Mano automobilis matosi geriausiai, nes manęs jau neužstoja autobusas. Patyriau labai didelį stresą, nes atsiuntė administracinį pranešimą, kuriame nebuvo pateikta jokios informacijos, kur galėčiau kreiptis dėl paaiškinimo. Dar niekada nesu viršijusi greičio. Man 55 metai, todėl bijau greičio. Net autostradoje nevažiuoju 130 km/val. greičiu“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Audra.
Be to, pašnekovė nuotraukoje pastebėjo, kad autobuso priekyje matėsi dar ir motociklo šešėlis, todėl Audra mano, kad kaip pažeidėją užfiksavo ne ją, o motociklininką, bet nespėjo nufotografuoti.
Anot moters, Klaipėdos gatvėje leistinas greitis yra 50 km/val., todėl jai grėstų 225 eurų bauda ir netektų teises vairuoti vieną mėnesį.
Pašnekovė kreipėsi į Kretingos komisariatą ir esą buvo atsakyta, kad jie tokios informacijos neturi, nes ne jie surašė protokolą. Pasak pašnekovės, šiuo metu jai yra paskirtas administracinis teismas Vilniuje.
Audra atskleidė, kad po šio įvykio jai suprastėjo sveikata: „Dabar turiu įrodyti, kad nevažiavau tokiu greičiu judriausioje Kretingos gatvėje piko metu“.
Kretingos gyventoja dėl šio įvykio kreipėsi į advokatus, tačiau jai buvo atsakyta, kad jos tiesą galima įrodyti tik naudojantis stacionaraus matuoklio techniniais parametrais.
„Niekada nesu pažeidusi Kelių eismo taisyklių. Jaučiuosi kaip išprievartauta. Jau įsivaizduoju, kiek vairuotojų, kurie nemoka naudotis internetu, sumoka baudas už kitus“, – minėjo Audra.
Apie šį nutikimą Audra pasidalijo ir vienoje feisbuko grupėje. Dauguma komentatorių moteriai siūlė nesutikti su nutarimu ir kreiptis į policijos komisariatą.
„Dabar baudas siunčia kur nori ir kam nori. Aš esu gavusi protokolą už greičio viršijimą Vilniuje, nors ten negyvenu“, – svarstė komentatorė Inga.
Vėliau į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi dar viena moteris, kuri minėjo, kad jos tėtį Sergejų Švenčionių rajone taip pat užfiksavo stacionarus greičio matuoklis.
„Tėtis važiavo su sunkvežimiu. Toje vietoje leistinas greitis buvo 50 km/val., o stacionarus greičio matuoklis užfiksavo jį lekiantį 99 km/val. greičiu. Bet sunkvežimis tokiu greičiu nevažiuoja... Turime dokumentus, kuriuose įrašyta, kad transporto priemonės ribojimai yra iki 90 km/val.
Tėtis dažnai ten važinėja, todėl žino, kad stovi stacionarus greičio matuoklis ir šalia yra greičio mažinimo kalneliai. Be to, tėtis naudoja GPS, kuriame matoma, kad tuo metu važiavo 35–38 km/val. greičiu“, – pasakojo Sergejaus dukra.
Ji taip pat minėjo, kad teko skambinti pareigūnams dėl šio įvykio, tačiau jai buvo atsakyta, kad laiškus reikia rašyti elektroniniu paštu. Pasak moters, į vis dėlto parašytus laiškus jai nebuvo atsakyta. Šiuo metu Sergejui irgi yra paskirtas administracinis teismas Vilniuje. Už šį pažeidimą Sergejui grėstų 170 eurų bauda ir 6 mėn. teisių atėmimas.
Turėtų kreiptis nurodytais kontaktais
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė minėjo, kad protokolus už mobiliuoju greičio matuokliu užfiksuotus greičio viršijimo atvejus išrašo Lietuvos kelių policijos tarnyba, esanti Vilniuje.
„Jei su užfiksuotu pažeidimu ir skirta bauda asmuo nesutinka, turėtų kreiptis ir paaiškinimus pateikti jam atsiųstuose dokumentuose nurodytais kontaktais“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė A.Žukauskienė.
Pasak Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Gedimino Kalasūno, duomenys, kiek vairuotojų kreipiasi bandydami ginčyti užfiksuotą pažeidimą, nėra renkami.
„Dažniausiai kreipiamasi nurodant, kad automobilį tuo metu vairavo ir pažeidimą padarė ne automobilio savininkas, o kitas asmuo arba kai automobilis yra parduodamas ir naujasis savininkas jo dar nebūna įregistravęs nustatyta tvarka.
Tokiu atveju, asmuo pareigūnams turi ne tik paaiškinti, kad automobilio nevairavo, bet ir konkrečiai nurodyti, kas naudojosi automobiliu pažeidimo užfiksavimo metu“, – aiškino G.Kalasūnas.
Naujienų portalui lrytas.lt Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės Daivos Žilinskės pasiteiravus, kaip dažnai vairuotojai kreipiasi į pareigūnus dėl klaidingai paskirto pažeidimo, atsakė, kad atvejų tikrai yra ne vienas šimtas, tačiau Lietuvos kelių policijos tarnyba atskirai tokios statistikos nerenka.
Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki birželio 11 d. tokių atvejų, kai Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai sutiko su pateiktais asmenų skundais, užfiksuota iki 2 000. Pasak pašnekovės, tai nesudaro nė 1 proc. atvejų nuo visų pradėtų administracinių nusižengimų teisenų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų pažeidimų fiksavimo sistemomis.
„Asmuo, gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, privalo atidžiai susipažinti su visa informacija. Būtina kreiptis į policijos įstaigą pranešime nurodytuoju el. paštu arba rašyti įstaigos adresu“, – aiškino D.Žilinskė.
Nors Audra minėjo, kad nebuvo pateikta informacija, kur ji galėtų kreiptis, tačiau D.Žilinskė pabrėžė, kad tai yra netiesa. Ji tvirtina, jog asmeniui automatiniu būdu buvo suformuotas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir kartu pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.
D.Žilinskė pasakojo, kad šiame pranešime aiškiai nurodyta:
● Įstaiga, kurioje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena: Lietuvos kelių policijos tarnyba.
● Įstaigos, kuriai galima pateikti paaiškinimus, adresas: Vilnius, Mėnulio g. 11.
● El. pašto, kuriuo galima pateikti paaiškinimus, adresas: ketpazeidimai@policija.lt.
„Įvertinę gautus duomenis iš stacionaraus greičio matuoklio, įrengto kelio Klaipėda–Kretinga 21,34 km, kuris priklauso VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, apie priimtą sprendimą informuosime Audrą“, – tvirtino D.Žilinskė.
