Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi vilnietis Marius dėl automatinio greičio matuoklio. Pasak vilniečio, jie siunčia klaidingus pranešimus apie greičio viršijimą į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
„Aš savo transporto priemonę pardaviau praeitais metais, spalio mėnesį. Viską tvarkingai išregistravau. Gruodžio mėnesį gavau baudą už greičio viršijimą. Siunčiau paaiškinimus, kad nesu transporto priemonės savininkas bei aiškinau, jog transporto priemonė yra išregistruota. Šiais metais vėl gavau naują baudą už greičio viršijimą, nors automobilis seniai parduotas ir išregistruotas. Vėl turiu teisintis, kad nesu savininkas.
Dabar bijau, kad su mano parduotu automobiliu bus įvykdytas nusikaltimas, o atsakomybę turėsiu prisiimti aš. Kiek supratau iš policijos pareigūnų, jų duomenų bazė nėra suderinta su „Regitros“ duomenų baze, todėl ir tampomi nekalti žmonės. Giriamasi didelėmis surinktomis baudomis, tačiau jų pagrįstumas yra nepatikrintas“, – naujienų portalui lrytas.lt skundėsi Marius.
Problema – registre
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė tvirtino, jog pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo yra siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau – Registras) duomenis. Vadinasi, žmogus, nors ir pardavęs transporto priemonę, gauna informaciją, kadangi jis Registre yra nurodytas jos savininku (valdytoju).
Registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija. Registro tvarkytoja ir asmens duomenų tvarkytoja – valstybės įmonė „Regitra“ (centrinis registratorius ir teritoriniai registratoriai – „Regitros“ filialai).
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, kaip dažnai pareigūnai gauna tokius skundus, teigė, kad tokių atvejų pasitaiko, kai administracinis nusižengimas yra užfiksuojamas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje: „Protokolas Administracinių nusižengimų registre surašomas automatiniu būdu ir procesinis dokumentas gali būti išsiųstas asmeniui, kuris nėra susijęs su užfiksuotu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Šiame procese policijos pareigūnas tiesiogiai nedalyvauja ir administracinio nusižengimo protokolo nepasirašo“.
Pasak D.Žilinskės, policijos pareigūnai, tiesiogiai surašydami procesinius dokumentus dėl administracinio nusižengimų, dirba Policijos informacinėje sistemoje su įvairiais registrais.
„Duomenys apie transporto priemonę, jos savininką (valdytoją), taip pat asmenį, kuris vairuoja transporto priemonę, tikrinami POLIS naršyklėje II.
Pavyzdžiui, naudojami Administracinių nusižengimų registras, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registras, Ieškomų transporto priemonių registras, Ieškomų asmenų registras, Ieškomų numeruotų daiktų registras, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras, EUCARIS sistema (angl. European car and driving licence information system) ir pan.“ – kalbėjo D.Žilinskė.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė pabrėžė, jog asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, gavęs pranešimą dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo iš policijos įstaigos, neturi panikuoti, o privalo atidžiai ir įdėmiai susipažinti su visa jame pateikta informacija.
Taip pat pranešime yra nurodytas el. paštas, kuriuo asmuo policijos įstaigai privalo pateikti būtiną informaciją arba informuoti apie protokole surašytus (pastebėtus) neatitikimus. Informaciją galima siųsti ir raštu policijos įstaigai.
D.Žilinskė minėjo, jog asmuo vykti į policijos įstaigą turi tik tada, jeigu to prašo (kviečia) policijos pareigūnas, kuris nustatė administracinį nusižengimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimą).
Pardavėjo ir pirkėjo interesus saugo pirkimo–pardavimo sutartis
Laikinai einanti „Regitroje“ komunikacijos skyriaus vadovės pareigas Emilija Bardauskienė minėjo, kad visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį, pirmiausia abi suinteresuotosios pusės turi teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
„Regitros“ specialistai visada pataria tam skirti išskirtinį savo dėmesį, kadangi šis dokumentas bus pagrindinis įrodymas apie transporto priemonės nuosavybės pasikeitimą.
E.Bardauskienė pabrėžė, kad pirkėjo ir pardavėjo interesus gina ne tik pirkimo–pardavimo sutartis, bet ir kiti automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui: pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar bankinių pavedimų išrašai.
Taigi tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui teisme tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus.
Pasirašius sutartį, kitas svarbus žingsnis – transporto priemonės savininko pasikeitimo deklaravimas „Regitroje“.
Pirmas žingsnis – pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas
E.Bardauskienė minėjo, jog būtina įsitikinti, ar pirkimo–pardavimo sutartis tikrai pasirašoma su tikruoju asmeniu, kad prireikus ateityje būtų žinoma, kas šiuo metu atsakingas už transporto priemonę ir jos eksploataciją: „Galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą automobilio kainą, ridą, defektus bei kt.“.
„Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Jei už automobilį atsiskaitoma sutarties pasirašymo metu, į ją galima įtraukti punktą, jog pinigai už transporto priemonę gauti ar sumokėti.
Tuo metu jei atsiskaitymas planuojamas vėliau, į sutartį galima įtraukti eilutę su informacija, kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma. Tuomet jei už automobilį bus sumokama grynaisiais, būtina tai užfiksuoti raštu, t. y., perdavimo–priėmimo aktu, kuris būtų patvirtintas abiejų šalių parašais“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė E.Bardauskienė.
Antras žingsnis – pasikeitusių duomenų deklaravimas
E.Bardauskienė tvirtino, jog per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos asmuo, kuris pardavė Lietuvoje registruotą automobilį, „Regitroje“ turi deklaruoti pasikeitusius duomenis.
Pasak pašnekovės, pastebėtina, kad automobilio pardavėjui yra automatiškai suformuojama speciali „Regitros“ pažyma, kuri deklaruoja, jog įvyko automobilio savininko pasikeitimas.
Šis dokumentas taip pat gali tapti svarbiu įrodymu teisėsaugos ar kitoms institucijoms, kad pirkėjas apie parduotą automobilį pranešė „Regitraiׅ“, t. y. atliko savo pareigą, ir už automobilį jis nebėra atsakingas.
„Pardavėjui deklaravus apie parduotą automobilį, tuomet jo pirkėjas jį savo vardu „Regitroje“ turi įregistruoti per 10 kalendorinių dienų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei per numatytą terminą to nepadaroma, automobilis yra automatiškai išregistruojamas ir su juo draudžiama važinėti viešajame eisme“, – aiškino E.Bardauskienė.
Pašnekovė sakė, jog atlikti šiuos du veiksmus, t. y. deklaruoti apie pardavimą bei įregistruoti pirkimą, yra labai svarbu, kadangi taip ne tik pirkimo–pardavimo sutartyje, bet ir „Regitros“ tvarkomuose registruose yra užfiksuojama informacija apie automobilio savininko pasikeitimą.
Šiuos duomenis „Regitra“ teikia ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, pavyzdžiui, policijai, kuri naudojasi šiais duomenimis, administruodama Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
„Svarbu suprasti, jog transporto priemonė yra nuolatinė jos savininko ar valdytojo atsakomybė. Deja, praktikoje pasitaiko atvejų, kai naujasis automobilio savininkas nevykdo savo prievolių, kitaip tariant, per nustatytą laiką nesikreipia į „Regitrą“ su prašymu įregistruoti jį jo vardu.
Tačiau svarbu pastebėti, kad jei tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su teisingai nurodytais duomenimis, automobilio pardavėjas turi teisinį dokumentą, kuris įrodo, jog jis niekaip nebesusijęs su parduota transporto priemone. Taip pat, jei pardavimas buvo deklaruotas „Regitroje“, galima pakartotinai gauti tai įrodančią pažymą“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo E.Bardauskienė.
