Vilniaus savivaldybėje pamažu gaivinamas projektas, sukurtas dar 1978 metais sovietinių biurokratų.
„Visu greičiu vyksta sunkiai protu suvokiamo projekto – magistralinio kelio rengimas. Magistralė perpus dalins žaliąją Balsių gyvenvietę, kurioje per 40 metų buvo leista žmonėms statytis namus ir kurtis gamtos prieglobstyje. Šiuo metu čia gyvena daugiau nei 15 tūkst. žmonių.
Magistralė eis pro pat modernios Balsių mokyklos tvorą keldama pavojų mokiniams pasiekti mokyklą. Toliau ji kirs net tris Ožkinių sodininkų bendrijas, turinčias 600 sklypų, bus nugriauti su savivaldybės leidimais pastatyti namai.
Čia gyvena apie 3 tūkst. žmonių. Nemažai sklypų pateks į magistralės apsaugos zoną ir nemažai gyventojų bus priversti išsikraustyti. Negana to, bus kertami miškai bei pušynai, žalieji sostinės plaučiai“, – teigė Balsių bendruomenės ir trijų Ožkinių sodininkų bendrijų atstovai.
Regi ir naujus daugiabučius
„Sostinė“ pasidomėjo, koks šios 4 juostų magistralės tikslas. Ar ji turės valstybinę reikšmę? Ar sujungs miestui gyvybiškas svarbias judėjimo arterijas?
Pasirodo, tokio tikslo nėra. Savivaldybės rašte gyventojams nurodoma: „Balsių gyvenvietės aptarnavimui numatoma Žaliųjų Ežerų gatvės rekonstrukcija ir dalinis jungties su Nemenčinės plentu įgyvendinimas viešojo transporto pratęsimui iki esamų sodininkų bendrijų.“
Drauge steigiant parduotuves, įstaigas, statant daugiabučius, kuriant darbo vietas, teigia savivaldybė.
„Savivaldybė mano, kad šioje teritorijoje per mažai transporto teršalų, per mažai urbanizacijos. Ir dar blogai, kad šis gyvenamasis rajonas įsikūręs vertingos gamtinės aplinkos apsuptyje“, – ironizavo gyventojai.
„Nauja Balsių gyvenvietės jungtis su Nemenčinės plentu yra laikoma papildoma Balsių teritorijos urbanistine ir susisiekimo ašimi, sudarančia šiam rajonui palankesnes urbanistinės plėtros ir susisiekimo su kitais miesto rajonais sąlygas.
Balsių rajonas išsiskiria tuo, kad jis, kaip urbanistinis vienetas, atitolęs nuo miesto centrinės dalies ir įsikūręs vertingos gamtinės aplinkos apsuptyje, tačiau dar neturi išplėtotos socialinės infrastruktūros“, – rašoma savivaldybės rašte, kurį anksčiau pasirašė buvęs administracijos direktorius Povilas Poderskis, o dabar – direktorė Lina Koriznienė.
Viskas kaip sovietmečiu
„Bet nuo tos urbanizacijos mes ir kėlėmės iš miesto, kūrėmės čia, auginame vaikus. O savivaldybė sumanė čia kurti Naujuosius Vasiukus, nors 40 metų mums išdavinėjo leidimus kurtis gamtoje“, – piktinosi Ožkinių sodininkų bendrijos ir Balsių bendruomenės pirmininkai.
Gyventojams nesuprantama, koks tos magistralės tikslas, nes 4 juostų greitkelis ves būsimo tilto per Nerį link.
„Mes kovosime, kad šis projektas nebūtų įgyvendinamas. Dabar situacija primena sovietmetį, kai viskas buvo daroma esą liaudies prašymu ir jos gerovei.
Matome tik vieną tikslą – pasipelnymą.
Ne paslaptis, kad tokie projektai yra ilgalaikis aukso kąsnis daugybei statybos kompanijų ir valdininkų“, – teigė bendruomenės atstovai.
Gyventojų laiku neinformavo
Gyventojai vykusiame susirinkime stebėjosi, kad būsimas magistralės projektas su jais nebuvo derinamas.
„Kalbų apie būsimą magistralę kildavo ir anksčiau, bet kai savivaldybė leido statytis namus ir dalijo sklypus, supratome, kad tas projektas nebus įgyvendinamas. Tad kodėl buvo išduodami leidimai?
Kad projektas rengiamas, sužinojome tik prieš mėnesį, kai keliems sklypų savininkams nebuvo išduoti leidimai rekonstruoti namus.
Sušaukėme susirinkimą, specialistų padedami parengėme kompromisinį variantą, bet savivaldybė atsakė, kad nepriims, nes pavėluota.
Ar tyčia buvo tokia bloga informacija?“ – stebėjosi Ožkinių sodininkų bendrijos pirmininkas Arūnas Maliauka.
Stebina ir tilto vieta
Bene didžiausią nuostabą gyventojams kelia tilto, kuris bus tiesiamas per Nerį, vieta.
Ji pasirinkta beveik plačiausioje Neries vietoje, kur iš vienos pusės seni pušynai ir aukšti upės skardžiai, iš kitos – upės slėnis, kuriame neseniai įrengtas gyventojams skirtas paplūdimys.
Tilto poliai remsis į salą, kuri yra ančių ir gulbių perėjimo vieta. Tilto ilgis sieks net 300–400 metrų.
„Mes, gyventojai, siūlėme savivaldybei magistralę statyti toliau, panaudojant jau esančią Pikeliškių–Nemenčinės trasą. Statant tiltą specialistai siūlo kur kas pigesnį ir racionalesnį variantą – tilto vietą perkelti 1 km piečiau, prie Staviškių kaimo.
Neapkrautos Popieriaus ir Ožkinių gatvės veda prie žemo upės kranto, tilto ilgis būtų gal 150 metrų. Kitoje Neries pusėje reikėtų daryti nedidelį lankstą, siekiant apeiti gyvenamuosius kvartalus palei upės vagą, ir jungti į Nemenčinės plentą ties Gelvadiškių Sodų 1-ąja gatve. Tokiu būdu nebūtų nugriautas nė vienas gyvenamasis namas“, – teigė „Sostinei“ bendrijų pirmininkai.
Nemato kitų galimybių
Tačiau panašu, kad gyventojų interesai savivaldybei nė motais.
„Informuojame, kad jūsų minima alternatyva tiesti naują gatvę link numatomo tilto per Nerį per Popieriaus gatvę buvo nagrinėta, tačiau šios trasos atsisakyta, nes Popieriaus ir Ožkinių gatvių techninių reikalavimų realizavimas pareikalautų žemės ir pastatų paėmimo visuomenės poreikiams, išlieka sudėtingos probleminės atkarpos Žaliųjų Ežerų gatve per Verkių Riešę“, – teigiama savivaldybės rašte gyventojams.
Bet taip ir neatsakyta į klausimą, ar 30 tūkst. gyventojų pablogintos ekologinės gyvensenos sąlygos, oro užterštumas, poilsio vietų naikinimas, išaugęs avaringumas dėl automobilių srauto per tankiai apgyvendintą gyvenvietę yra neverta, kad būtų ieškoma kompromisų?
