Kiek daugiau kaip prieš dešimtmetį A.Kalvėnas po šuolio į tvenkinį patyrė sunkią stuburo traumą ir atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje, tačiau nenorėjo atsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo.
Kaunietis dirba Neįgaliųjų reikalų departamente, todėl iki karantino jam dažnai tekdavo važinėti į Vilnių.
Patogiausia tai daryti asmeniniu automobiliu, nes visuomeninis transportas nėra pritaikytas laisvai judėti.
„Neurologinių traumų patyrę ir apatinės kūno dalies nevaldantys žmonės, kai kurių vidaus ligų kamuojami pacientai arba net garbaus amžiaus sulaukę žmonės gamtinius reikalus atlieka kitaip negu sveikieji – tiek vyrai, tiek moterys naudoja kateterius“, – aiškino A.Kalvėnas.
Tačiau tai – dar ne viskas. Dažniausiai dėl ligos ypatumų tai padaryti reikia spėti per 15 sekundžių, todėl tokiais atvejais beveik nėra galimybių pasiekti tualetą arba bent nuošalią vietą mieste.
Praeivis palaikė iškrypėliu
„Jeigu žmogus viešojoje vietoje naudojasi kateteriu, gali kilti rimtų problemų. Tai patyriau prieš kelerius metus nuvažiavęs į mokyklą pasiimti dukters“, – pasakojo A.Kalvėnas.
Laukdamas mergaitės vyras automobilį pastatė nuošaliau nuo pėsčiųjų tako, tačiau žmonės vaikšto ir tarp automobilių. Vienas praeivis pabeldė į automobilio durelių stiklą, pasukiojo pirštą prie smilkinio ir pagrasino iškviesti policiją, nes A.Kalvėną palaikė iškrypėliu.
„Vienintelė išeitis tokioje situacijoje – tamsinti priekiniai automobilio stiklai“, – įsitikinęs kaunietis.
Jo žiniomis, iki 2004 metų policijos pareigūnai išduodavo leidimą užtamsinti automobilio stiklus įvertinę vairuotojo pateiktus medicininius dokumentus, tačiau tuo pradėjo naudotis šešėlinio pasaulio veikėjai.
„Jie pradėjo perrašinėti prašmatnius automobilius močiutėms ir tamsinti stiklus.
Keistas sutapimas, tačiau dažniausiai tai būdavo BMW automobiliai“, – šypsojosi A.Kalvėnas.
Pasak jo, policija tiesiog nepajėgė kontroliuoti tų procesų ir atšaukė galiojusią tvarką.
Pareigūnai prašymą atmetė
A.Kalvėnas prisiminė, kad po traumos jam prireikė dvejų metų, kol vėl galėjo sėsti prie automobilio vairo.
Daugiau važinėjant išryškėjo ir naujų poreikių.
Kaunietis kreipėsi į tuometį Kauno kelių policijos valdybos viršininką Daną Česnauską, pateikė visus medikų išduotus dokumentus ir 2016-aisiais gavo dvejus metus galiojantį leidimą važinėti automobiliu tamsintais priekiniais stiklais.
Problemos prasidėjo, kai pasikeitė kelių policijos vadovas ir juo tapo Vigintas Lukošius. Jo nurodymu telefonu paskambinęs pareigūnas paprašė grąžinti leidimą, nes jis esą išduotas neteisėtai.
A.Kalvėną konsultavę teisininkai aiškino, kad leidimą jis gavo teisėtu būdu, dokumento galiojimo laikas nėra pasibaigęs, todėl jo galima ir negrąžinti. Tuomet kauniečiui paskambino pats D.Česnauskas ir paprašė geranoriškai grąžinti leidimą.
„Nenorėjau sukelti žmogui papildomų rūpesčių, todėl įvykdžiau prašymą“, – pasakojo vyras.
Jis nuvežė leidimą kelių policijai ir iškart pateikė prašymą išduoti naują dokumentą, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
Byla ilgai keliavo po teismus
Tuomet prasidėjo kelerius metus trukęs teismo procesas. Pirmosios instancijos teismas atmetė A.Kalvėno prašymą, tuomet byla persikėlė į aukštesnės instancijos teismą, kuris panaikino pirmąją nutartį ir grąžino ginčą nagrinėti į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Galiausiai teismas įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK) išduoti A.Kalvėnui leidimą tamsinti automobilio durelių stiklus.
„Nepaprastai didelį darbą nuveikė Vilniaus universiteto Teisės klinikos specialistai, kurie nemokamai talkino viso proceso metu“, – kalbėjo kaunietis.
Kauno AVPK atstovai per 30 dienų neapskundė nutarties, ji įsiteisėjo, todėl A.Kalvėnas ir jam talkinę teisininkai jau neabejojo, kad pagaliau bus suformuota teisminė praktika.
Tačiau kai A.Kalvėnas nuvyko į Kauno AVPK su prašymu pagaliau išduoti leidimą, jo laukė didelis netikėtumas.
Paaiškėjo, kad komisariato vadovybė kreipėsi į Policijos departamentą, o pastarasis siekia atnaujinti bylą, nes Kauno AVPK esą negalėjo būti atsakovas šioje byloje. Teisė išduoti leidimus patikėta būtent Policijos departamentui.
„Jie ketverius metus su manimi bylinėjosi neturėdami įgaliojimų“, – stebėjosi A.Kalvėnas.
Kodėl policijos atstovai taip elgėsi?
Kaunietis spėjo, kad Kauno AVPK vadovybė tiesiog neabejojo laimėsianti bylą, o pasitikėjimą dar labiau sustiprino pergalė pirmosios instancijos teisme.
Vis dėlto teismas išaiškino, kad policija turėjo galimybę per 30 dienų skųsti nutartį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl byla nebuvo atnaujinta.
Pasidavė paskutinę akimirką
A.Kalvėnas vėl kreipėsi į Kauno AVPK dėl leidimo išdavimo, tačiau komisariato atstovai pareiškė nežinantys, kaip jiems įvykdyti teismo sprendimą.
„Paprastai teismo sprendimai vykdomi vykdymo būdu. Man labai keista, kad policijai kyla sunkumų atlikti tokį darbą, – tiesiog paimamas popieriaus lapas ir išrašomas leidimas.
Teismo sprendimai turi aukštesnę galią negu generalinio komisaro ar ministro įsakymas“, – kalbėjo A.Kalvėnas.
Jis net paprašė teismo išduoti vykdomąjį raštą, kad galėtų jį perduoti antstolių kontorai.
„Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jeigu antstolis areštuotų policijos komisariato sąskaitą. Tarnybos darbas būtų paralyžiuotas“, – kalbėjo A.Kalvėnas.
Vis dėlto net nelaukdami teismo posėdžio Kauno AVPK atstovai susisiekė su A.Kalvėnu ir pranešė, kad leidimas bus išduotas. Prieš porą savaičių vyras pagaliau gavo dokumentą, dėl kurio buvo taip ilgai kovota.
„Nesijaučiu atlikęs kokį nors žygdarbį, tiesiog išryškinau problemą, kuri lig šiol nebuvo tinkamai sprendžiama. Tai pavyzdys, kaip valstybė veikia ne iš žmogiškumo, o iš galios pozicijų“, – svarstė A.Kalvėnas.
Jo siekis buvo suformavus teismų praktiką, išryškinus problemą ir poreikius paskatinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybę suburti darbo grupę, kuri sukurtų aiškią sistemą, o VRM vidaus dokumentai neprieštarautų šalies Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Pasak A.Kalvėno, tai labai nesunku padaryti pasitelkiant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
Pažeidėjų skaičius ūgtelėjo
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė pranešė, kad 2019 metais nustatyti 898 atvejai, kai automobilių priekiniai stiklai buvo užtamsinti daugiau, nei leidžiama.
Pernai nustatyti 955, per du pirmuosius šių metų mėnesius – 112 tokių atvejų.
Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnis už tokį nusižengimą numato baudą nuo 30 iki 40 eurų.
Pasak D.Žilinskės, techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai numato, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180 laipsnių vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis kaip 70 proc.
Šarvuotosioms transporto priemonėms ši riba sumažinta iki 60 proc.
Patruliai naudoja nesudėtingus prietaisus, suteikiančius galimybę per kelias sekundes patikrinti šį rodiklį.
Išgarsino televizijos laida „Bentski šou“
A.Kalvėnas aktyviai dalyvavo kuriant itin populiarią televizijos humoro laidą „Bentski šou“, kurioje įkūnijo Masėno personažą.
Laida buvo rodoma 1992–1995 metais, žiūrovus pasiekė 65 serijos.
Kartu su A.Kalvėnu vaidino Andrius Rožickas, Aušrys Kriščiūnas (Tynta), Artūras Orlauskas (Zakarauskas), Raimondas Jurgaitis (Raimucka), Hana Šumilaitė (Ponia Hana), Algis Ramanauskas (Greitai, Bronius), Rimas Šapauskas (Česlovas), Vilius Kaminskas.
Galimybės laisvai judėti kaunietis neteko 2009-ųjų rugpjūtį, kai po šuolio į vandens telkinį lūžo trys kaklo slanksteliai.
A.Kalvėnas buvo geras plaukikas, mokėjo elgtis vandenyje ir puikiai pažinojo vandens telkinį, tačiau tąkart bandė išvengti susidūrimo su plaukiančiu žmogumi, todėl šokdamas atsitrenkė į tvenkinio šlaitą.
Leidimus išduoda, bet sąrašas slaptas
Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas
„Per metus išduodama iki 20 leidimų, tačiau kiek ir kokioms institucijoms – tarnybinė informacija, kuri neviešinama.
Leidimų išdavimą reglamentuoja 2007 metais priimtas vidaus reikalų ministro įsakymas.
Jie gali būti suteikiami valstybės institucijų ar įstaigų transporto priemonėms, kurios naudojamos šalies prezidentui, Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams, ministrui pirmininkui bei ministrams konvojuoti, eskortuoti ir lydėti, operatyvinei veiklai vykdyti.
Išimtys taip pat suteikiamos Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros ir joms pavaldžių institucijų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos jų pavestoms funkcijoms atlikti.
Privatiesiems juridiniams asmenims teisė naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, suteikiama inkasavimo veiklai vykdyti.
Fiziniams asmenims leidimas gali būti išduotas tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės.“
