Riešės bendruomenės ir aplinkinių kaimų gyventojai savaitgalį dėl greičio viršijimo pažeidimų buvo apdovanoti administracinių nusižengimų protokolų antplūdžiu, kurie buvo nustatyti stacionaraus greičio matuoklio Riešės kaime, regioniniame kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas.
Greičio matuoklio zonoje, Riešės gyvenvietėje, ribojamas greitis yra iki 30 km/val. Nuo kovo 26 d. gyventojai el. paštu ir per www.vmi.lt portalą gavo administracinio pažeidimo protokolus už greičio viršijimą – 12–14 km/val. Siūlomi sumokėti baudų dydžiai yra apie 6–12 eurų. Pažeidimai fiksuoti nuo 2020 m. spalio mėnesio.
Riešės bendruomenės seniūnė Gražina Zizienė minėjo, kad gyventojai pranešimus apie pažeidimus gavo panašiu metu.
„Kaip supratau, visi duomenys policijai buvo išsiųsti praeitą ketvirtadienį ar penktadienį, todėl sistema automatiškai pradėjo siųsti pranešimus. Kai kurie gyventojai per kelias dienas gavo po 70 ar net 100 baudų“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino G.Zizienė.
Pašnekovė kalbėjo, jog šiuo metu bando išsiaiškinti, ar teisingai sureguliuotas greičio matuoklis: „Nesuprantam, ar Riešės gyventojai iš tikrųjų viršija apie 10 km/val.“.
Riešės bendruomenės seniūnė teigė, jog šis greičio matuoklis net neturi blykstės, kaip visi kiti matuokliai.
„Aš kol kas baudos negavau, bet, kaip ir daugelis kitų, kurie negavo baudos, kas valandą tikrinu www.vmil.lt ir www.epolicija.lt portalus“, – pasakojo G.Zizienė.
G.Zizienė mano, kad irgi gali gauti baudą, nes kartais važiuodavo truputį greičiau nei 30 km/val.
Riešės bendruomenės seniūnė ir kiti gyventojai liūdnai juokauja, kad šis greičio matuoklis bus pats pelningiausias Lietuvoje. Pasak pašnekovės, kai kurie gyventojai niekada nebuvo gavę baudų, tačiau dabar gavo dideliais kiekiais.
„Šiame kelio ruože yra gimnazija, kurioje mokosi daug mokinių. Taip pat šalia kelio daugėja verslų, parduotuvių, bet nėra plečiama infrastruktūra. Dauguma gyventojų yra už tai, kad šiame kelio ruože būtų mažas greitis, tačiau galėjo baudas išsiųsti anksčiau, nes dabar jas išsiuntė po pusės metų. Jos jau nebeveikia, kaip prevencija.
Dabar kaimynai, išeidami pasivaikščioti su kitais, pasisveikina ir paklausia, ne kaip gyveni, o kiek gavai baudų“, – teigė G.Zizienė.
Baudų dar nemokėjo
Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad neviršijo nustatytų greičio apribojimų, nes ši vieta visiems yra gerai žinoma: vairuotojai mažindavo greitį lygiai taip pat, kaip ir kitose Lietuvoje esančiose greičio ribojimo atkarpose.
Riešės gyventojas Rokas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad 26 baudas gavo savaitgalį: „Ilgai tas matuoklis buvo apvyniotas, vėliau jį kažkas buvo uždažęs. Šias baudas gavau už lapkričio ir gruodžio mėnesį. Šiais metais dar nedaug gavau baudų, tai vis dar jų laukiu. Išsiuntus baudas vienu metu būna ne drausminimas, o pinigų lupimas“.
Pasak Roko, šiuo metu Riešės mokykla neveikia, todėl nesupranta, kodėl greitis vis dar ribojimas iki 30 km/val.: „Net žmonių ten nėra. Visada greitį toje vietoje viršijau greitį apie 10–20 km/val. todėl visos baudos yra po 12 eurų“.
Riešės gyventojas atskleidė, kad baudų dar neskubėjo sumokėti, nes tvirtino, jog Riešės bendruomenė rašė raštą, todėl tikisi, jog baudų išvengs.
Riešės bendruomenės grupėje kilo didelis pasipiktinimas dėl tokio didelio kiekio baudų. Gyventojai minėjo, kad baudų skaičius vis dar didėja.
„Kosmosas… Matyt, greičio matuoklis „šaudo“ iš abiejų pusių. O žmogus važiuoja į darbą ir atgal“, – aiškino Edita.
Riešės gyventoja Regina minėjo, kad gavo 56 baudas. Už kai kurias baudas jai teks sumokėti net po 30 eurų.
Gyventoja Diana pritarė Rokui ir minėjo, kad prie jos gyvenamosios vietos nėra nė vieno vairuotojo, kuris važiuotų didesniu greičiu nei 10–15 km/val.
„Šioje vietoje, kur visi gauna baudas, mokykla nedirba, kelias normalus, asfaltuotas, todėl manau, kad nustatytas greitis 30 km/val. yra nenormalus“, – svarstė Diana.
Sako, kad pastatytas tinkamoje vietoje
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys kalbėjo, kad nebuvo gavęs skundų, jog šis matuoklis veikia blogai bei tvirtino, kad jei tiek daug vairuotojų viršijo greitį, vadinasi, matuoklis pastatytas tinkamoje vietoje bei pačiai bendruomenei reikia paisyti Kelių eismo taisyklių (KET).
„Reikia laikytis greičio, kuris yra nurodytas ir negaus jokių baudų“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo V.Grašys.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė primena, kad KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvoje: „Asmuo, turintis teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, tikėtina, kad moka KET ir privalo jų laikytis nepaisant to, ar transporto priemonių kontrolę vykdo tik techninės priemonės – šiuo atveju stacionarus greičio matavimo prietaisas, ar eismo priežiūrą vykdo policijos pareigūnai“.
Pasak pašnekovės, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė teigė, kad minėto stacionaraus greičio matavimo prietaiso savininkas yra valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija: „Kai tik pažeidimų duomenys pasiekė (buvo įregistruoti) Administracinių nusižengimų registrą, jie automatiniu būdu apdoroti ir iš karto išsiųsti transporto priemonių savininkams (valdytojams)“.
Nuo 2020 m. spalio 27 d. iki š. m. kovo 28 d. iš šio greičio matavimo prietaiso Administracinių nusižengimų registre įregistruota 37 430 Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, ar pareigūnams nekilo abejonių dėl pastebėtų pažeidimo fiksavimo rodiklių, palyginti su kitais analogiškais greičio matuokliais, teigė, kad pažeidimų fiksavimo sistema turi galiojantį patikros sertifikatą.
Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad tokie Lietuvos policijos veiksmai skiriant daugybines pakartotines nuobaudas neatitinka Administracinės nuobaudos paskirties ir ANK 22 str. 2 dalies 1 punkto apibrėžtį – „atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo...“ bei 2 dalies 3 punkto apibrėžtį – „atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus“.
Į šį gyventojų priekaištą, D.Žilinskė atsakė, kad kiekvienas asmuo subjektyviai ir, nereti atvejai, šališkai interpretuoja galiojančius teisės aktus.
„Administracinė nuobauda (ANK 22 str. 1 d.) yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, o ne Lietuvos policijos pareigūnų veiksmai. Lietuvos policija prižiūri ir kontroliuoja, ar visuomenės nariai laikosi galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Nusižengiantiems ir nepaisantiems nustatytos tvarkos – taiko teisės aktuose numatytas sankcijas, o ne juos (įstatymus) kvestionuoja ar interpretuoja. Lietuvos policija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Vidaus tarnybos statutu, Policijos įstatymu, kitais įstatymais, taip pat Europos Sajungos teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis.
Vykdo jai (policijai) pavestus uždavinius – asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų prevencija, eismo saugumo užtikrinimas ir t. t.“, – paaiškino Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, lyginant su kitais greičio matuokliais, ar tiesa, kad šis užfiksuoja daugiausia pažeidėjų, teigė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 71 stacionarus greičio matavimo prietaisas.
Be kita ko, prašomos informacijos nepateiks, nes rinkti duomenis, kiek atskirai kiekviena greičio matavimo sistema užfiksavo KET pažeidimų, netikslinga – tai esą užima laiko ir yra neracionalus žmogiškųjų išteklių panaudojimas.
Taip pat pašnekovė pridūrė, kad policija netoleravo ir netoleruos daromų pažeidimų, turinčių įtakos eismo saugumui ir avaringumui šalies keliuose, ir asmenys už netinkamą elgesį kelyje atsakomybės neišvengs.
Netrikdo eismo dalyvių
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Saulius Jansonas minėjo, kad matuoklis pažeidimus pradėjo fiksuoti nuo 2020 m. spalio 27 d.
„Greičio matuokliui yra atlikta metrologinė patikra, prietaisas veikia tinkamai. Apie kelyje įrengtas greičio kontrolės priemones papildomai informuoja informaciniai ženklai, įrengti pagal normatyvinius reikalavimus“, – pasakojo S.Jansonas.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, kodėl šis matuoklis neturi blykstės, teigė, kad įrengiant naujos kartos matuoklius buvo pasirinktas kitoks technologinis sprendimas su infraraudonųjų spindulių blykste, kuri netrikdo eismo dalyvių dėmesio.
