Geležinio Vilko gatvėje, atkarpoje tarp Ozo ir Mokslininkų gatvių, praėjusių metų spalį pasodinta 500 pušų.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tuomet aiškino, jog sostinės priesmėlio gruntas, sąlyginai skurdus dirvožemis ir laidus dirvožemis yra tinkama pušų augimvietė. Paprastosios pušys (lot. Pinus Sylvestris) natūraliai gamtoje pasiekia ir keliasdešimties metrų aukštį“.
Savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas naujienų portalui lrytas.lt patikslino, kad šioje vietoje buvo pasodinta 500 vnt. kalninių pušelių už 32 603,45 eurų su PVM.
Naujienų portalui lrytas.lt P.Vaitekėno pasiteiravus, kodėl pušelės atėjus rudeniui atrodo taip skurdžiai, teigė, kad iki 2021 metų rudens jomis rūpinsis sodintojai, nes esą galioja metinė garantija: „Jos bus laistomos, tręšiamos, ravimos. Po metų šias pušis perims miestas savo priežiūrai“.
„Plati Geležinio Vilko gatvės vidurinė juosta yra gausinama želdiniais atsižvelgiant į žaliųjų plotų gretimybes, kurias kažkada perkirto transporto arterija“, – kalbėjo P.Vaitekėnas.
Apželdinimą čia suplanavę Vilniaus miesto savivaldybės specialistai tikisi, kad sodinami želdiniai kurs žalios gatvės įvaizdį, suaugę medžiai ateityje sudarys daugiau šešėlio, pomedyje gausės bioįvairovė.
Gamtininkai: sodinti čia netinkamas ir laikas, ir vieta
Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, knygų rašytojas Selemonas Paltanavičius minėjo, kad prie gatvės sodinti želdinius pageidautina: „Juos reikia suprasti ne kaip gamtos dalį, o filtro funkciją. Sodinant turime suprasti, kad tie medeliai negalės turėti pilnavertį gyvenimą. Tačiau, kaip arti gatvės reikia sodinti pušeles, reikėtų pagalvoti...“.
S.Paltanavičius prisiminė, kaip prieš 20 metų pavasario pradžioje važiavo į Kauną ir pastebėjo, kad visų pušų šakos buvo pageltusios. Vėliau išsiaiškinta, kad taip nutiko dėl to, jog šakos buvo nudegintos nuo skysto kelių tirpalo.
„Aišku, Geležinio Vilko g. spygliuotį sodinti yra netinkama vieta. Jei jau tokioje vietoje sodini medį, tai geriau iš karto sodinti pusantro metro, o ne mažus medžius. Jog medis augtų, vien tik jį pasodinti neužtenka, reikia jį dar ir mylėti...“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė S.Paltanavičius.
Gamtininkas pasakojo, kad spygliuočiams įšalusi žemė yra labai pavojinga: „Šaknys sušąla sausoje žemėje, todėl pavasarį pušelės gali nustoti žydėti. Miškininkai dažniausiai spygliuočius sodina tik pavasarį, kad šaknys galėtų maitintis“.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis taip pat aiškino, kad prieš sodinant pušų šaknis reikėtų sutepti specialiu agro geliu, jog jos išlaikytų drėgmę.
„Už kelių savaičių prasidės ūglių lapų išleidimas, jei jų neišleis – pušelės nudžiūvo“, – konstatavo D.Stonis.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkystės skyriaus vadovas pritaria S.Paltanavičiui dėl spygliuočių sodinimo pavasarį. Jis minėjo, kad pavasarį sodinamas medis geriau įsitvirtina į žemę, nes po žiemos yra likę daug drėgmės: „Rudenį dažniausiai sodinami lapuočiai. Spygliuočiams nelabai tinkamas šis metas, nes reikia stebėti, ar nėra sausų dirvų bei šalčio“.
