Pataisas inicijavęs Linas Jonauskas už važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai yra draudžiama, bei važiavimą miško paklote siūlo numatyti net keliasdešimt kartų didesnes baudas, nei jos galioja šiuo metu.
„Priėmus mano siūlomas pataisas, vairuotojams, kurie mėgsta nelegaliai pasivažinėti keturračiais ar kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miškais, bekele, tokia „pramoga“ kainuos labai brangiai. Miškų niokotojų dabartinės baudos visai negąsdina. Žmogui, kuris išgali įsigyti brangų keturratį, esama 20-50 eurų bauda už nelegalų pasivažinėjimą miškais ar 140-300 eurų bauda už sunaikintą miško paklotę nieko nereiškia.
Urėdijų darbuotojai, aplinkosaugininkai pastebi, kad tokių miškų niokotojų kasmet tik daugėja. Jie nesirenka, kur važinėti. Suniokojami rezervatai, „Natura 2000“ saugomų rūšių buveinės, miškuose randama keturračių mirtinai pervažiuotų gyvūnų. Tam, kad ratuotų miškų niokotojų neliktų, siūlau drastiškai kelti baudas“, – sakė Linas Jonauskas.
Seimui priėmus siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, už važiavimą transporto priemone miškais ten, kur tai daryti draudžiama, o taip pat už neteisėtą važiavimą per miško paklotę siūloma bausti nuo 500 iki 1500 eurų siekiančia bauda. Taip pat už šiuos pažeidimus, jei jie pasikartos, vairuotojui būtų konfiskuojama transporto priemonė.
Seimo narys Linas Jonauskas siūlo griežtinti ir atsakomybę už pakartotinį nusižengimą.
Sulaikytas asmuo, pakartotinai darantis nusižengimą susilauktų dar didesnės baudos – nuo 1500 iki 3000 eurų.
„Sulaikoma daugybė keturračių vairuotojų, kurie prasižengia nebe pirmą kartą. Manau, kad serijiniams miškų niokotojams 3000 eurų ir transporto priemonės konfiskavimas jau kažką reikštų ir jie tikrai pagalvotų, ar verta rizikuoti gauti ne tik tokią baudą, bet ir netekti transporto priemonės“, – teigė L. Jonauskas.
Naujomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis taip pat siekiama palengvinti pažeidėjų sulaikymą ir nubaudimą, todėl siūloma iki 600 eurų didinti baudas ir už važiavimą transporto priemone be valstybinio numerio ženklo, su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei numerio ženklais.
Taip pat siūloma suteikti teisę policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sulaikyti pažeidėjus už važiavimą transporto priemone miškais, kur tai daryti draudžiama, ir išrašyti administracinio nusižengimo protokolą.
Šiuo metu, pagal dabar galiojančius teisės aktus, važiavimas transporto priemone miškais, kur tai daryti draudžiama, yra priskirtas mažai pavojingai veiklai, todėl pažeidėjai gali atsipirkti paprastu įspėjimu ir nebūti patraukti administracinėn atsakomybėn.
Pirks neregistruotus keturračius
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Seime registruojamos pataisas, kuriomis siekiama keliais kartais didinti baudas keturračių vairuotojams, pastarųjų bendruomenės atstovai stebisi tokiais siūlymais ir nenoru diskutuoti apie problemą, o ją spręsti bausmių keliu.
„Atrodo, kad tai paprastas politikavimas, o ne siekis spręsti problemą. Norima toliau kurti visuomenėje priešą, prieš kurį reikia kovoti. Keista, kad išskirti tik keturračiai ir nėra minimos kitos transporto priemonės – automobiliai, traktoriai“, – kalbėjo keturračių klubo „Kauno ATV bendražygiai“ vadovas Vytautas Banionis.
Keturratininkai nuogąstauja, kad tokie sprendimai gali iššaukti priešingą reakciją – naujus vairuotojus tai paskatins pirkti neregistruotus keturračius.
„Reikėtų stengtis nepriešinti visuomenės su keturračių bendruomene, o bendradarbiauti, edukuoti, komunikuoti. Yra oficialūs keturratininkų klubai, esame atviri bendradarbiavimui. Niekas nesikreipia, nekviečia diskusijai, o iš spaudos sužinome apie tikslą bausti“, – sakė V.Banionis.
Keturratininkų bendruomenės atstovas teigia, kad tokie įstatymų pakeitimai gali atbaidyti dalį bendruomenės narių. Anot jo, didžioji dalis keturratininkų užsiima legaliomis kelionėmis, žygiais, važiuoja atsakingai – dabartinės techninės galimybės leidžia tiksliai suplanuoti maršrutą ir keliauti nepažeidžiant įstatymo. Bet dėl naujų pataisų dalis bijodami gali tiesiog atsisakyti šios veiklos.
„Kalbama, kad yra sulaikoma daugybė keturračių vairuotojų, bet tai niekuo nepagrįsta ir neparemta informacija. Per 2020 metus iš viso yra nubausta iki penkiolikos keturračius vairavusių pažeidėjų šalyje. Jų pažeidimai buvo dėl neregistruotų transporto priemonių, važiavimo be draudimo ar teisės vairuoti transporto priemonę. Ir tik vienas pažeidimas dėl padarytos žalos gamtai. Vienas per keturiasdešimt reidų. Skamba kaip manipuliavimas visuomenės nuomone“, – teigė keturračių bendruomenės atstovas.
Anot keturratininkų atstovo, nemaža problema išlieka – aiškios miškų ženklinimo sistemos nebuvimas. Sunku suprasti ar teritorija yra saugoma, ar tai oficialus kelias. Teritorijos statusas gali būti pasikeitęs ir važiuodamas miško keliu, kad ir nurodytu žemėlapyje, gali būti apkaltintas.
Keturratininkų atstovas teigia, kad problemą iš dalies spręstų ir infrastruktūros sukūrimas – valstybinių ar privačių trasų, kur keturračiai galėtų nevaržomi važinėtis.
