Šiemet pasitikėjimo policija reitingas iškopė į nerėgėtas aukštumas, kokių nebuvo pastaruosius dvidešimt metų. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 17–27 duomenimis, policija pasitiki 73 proc. šalies gyventojų – didesnį pasitikėjimą turi tik ugniagesiai gelbėtojai ir Prezidentūra.
Lietuvos policija tokį reitingą pasiekė kryptingu darbu ir dideliais bei reikalingais pokyčiais – ilgus pirmuosius atkurtos Nepriklausomybės metus daugelis turėjo karčios patirties su pareigūnais, buvo nusivylę jų darbo kokybe, metodais, požiūriu į vairuotojus.
Daugelį neigiamų dalykų pavyko pakeisti, atrodo, ir patiems eismo dalyviams jau nebeliko tos nepagrįstos baimės, kelyje pamačius dirbančius pareigūnus. Šiandien jie dirba gerokai patikimiau, solidžiau ir labiau organizuotai – tą pastebime ne tik mes, bet ir su mūsų policijos atstovais susidūrę užsienio piliečiai.
Policijos sistemoje dirba daugybė profesionalių ir savo tarnybai atsidavusių žmonių, todėl jie pateisina savo šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“, tačiau nesinorėtų, kad į jį įsiterptų ir dar du žodžiai: „Apsukti ir išsisukti“.
Mat reputacija – toks dalykas: gali dvidešimt metų ją kurti ir per penkias minutes viską sumauti. Pastarieji atvejai, kurių metu teisėsaugos struktūrų atstovai akivaizdžiai viršija savo įgaliojimus gatvėse ir keliuose kaip tik iliustruoja tuos negatyvius atvejus, o šimtai žmonių komentaruose klausia: o jei taip elgtumėmės mes – kokia bauda atsipirktume ir ar dar liktume su vairuotojų pažymėjimais?
Štai naujutėlaitį juodos spalvos „Volvo“ automobilį spalio pabaigoje Vilniaus centre užfiksavo portalo lrytas.lt skaitytojas. Kuo šis įvykis toks ypatingas? Pasak naujienų portalo lrytas.lt skaitytojo, jis kirto dvigubą ištisinę liniją ir užlindo prieš žalio šviesoforo signalo laukiančius kitus automobilius, bet tai matę policijos pareigūnai pažeidimo esą net neužfiksavo. Kodėl? Juk tai – grubus KET pažeidimas.
Administracinė teisena policijoje pradėta tik tuomet, kai šia istorija susidomėjo naujienų portalo lrytas.lt žurnalistai. Kodėl? Paaiškėjo, kad šis tarnybinis automobilis priklauso ne bet kam kitam, o Vidaus reikalų ministerijai, o juo vežiojama pati vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Patyrę vairuotojai žino – ištisinės linijos geriau nekirsti niekada, mat galite ne tik paploninti piniginę, bet ir kurį laiką pasivažinėti viešuoju transportu arba, kaip dabar populiaru, elektriniu paspirtuku.
Tyrimą atlikusi policija vidaus reikalų ministerijos vairuotojui išrašė viso labo 15 eurų baudą, mat vairuotojas buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio pirmąją dalį – už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Pagal šį straipsnį bauda skiriama nuo 30 iki 90 eurų, kadangi žmogus baustas pirmą kartą, tai jam ir buvo skirta pusė minimalios baudos – 15 eurų.
Ne mažiau įspūdingas atvejis jau su pačiais pareigūnais nutiko rugpjūčio viduryje Alytaus apskrityje. Tuomet kita naujienų portalo lrytas.lt skaitytoja užfiksavo nežymėtą policijos automobilį, kirtusį ištisinę liniją.
Žurnalistams pasidomėjus, ar tarnybinį automobilį vairavęs pareigūnas už tokį pažeidimą gaus baudą ir ar apskritai galės kurį laiką vairuoti, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai informavo, jog pažeidimo nė nebuvo – esą jie tiesiog apvažiavo iš šalutinio kelio išvažiavusį krovininį automobilį, todėl KET pažeidimas šiuo atveju nenustatytas.
Maža to, komisariato atstovų žodžiais, pareigūnas, vykdydamas eismo priežiūros funkcijas – eismo reguliavimą ir kontrolę, – kelyje yra net ne eismo dalyvis, o kelyje dirbantis asmuo.
Atrodo, ir čia verta prisiminti romėnų dramaturgo Terencijaus frazę „Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui“. Tačiau šiuo sprendimu nebuvo patenkinti naujienų portalo lrytas.lt skaitytojai, kurie apie šį įvykį nusprendė pranešti Policijos imuniteto tarnybos skyriui.
Akivaizdu, kad imuniteto pareigūnai į šį kilusį triukšmą pažiūrėjo kur kas rimčiau ir, įvertinus visas aplinkybes, pareigūnas, vairavęs nežymėtą tarnybinį automobilį, buvo nubaustas ir vėl pagal tą patį ANK 417 str. 1 d.
2017-aisiais tautos išrinktieji Seimo nariai sušvelnino sankcijas vairuotojams už ištisinės linijos kirtimą – jei anksčiau už tokį pažeidimą buvo privalomai atimama teisė vairuoti, pagal prieš trejus metus priimtą sprendimą jau galima atsipirkti tik bauda, o vairuotojo pažymėjimas atimamas tik už ištisinės linijos kirtimą atliekant lenkimo manevrą.
Tačiau net ir atsiribojant nuo baudų bei galimų griežtesnių sankcijų lieka daug neatsakytų moralinių bei darbinės etikos klausimų: kaip ir kodėl atsiranda noras būti apsukresniam už kitus, lipant per kitų galvas? Ar ūkio skyrių vadovai arba tiesioginiai vadovai kalba su pavaldiniais, primindami jiems vieną pirmųjų ir esminių Kelių eismo taisyklių punktą, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu?
Lakoniškai į žurnalistų klausimus koridoriuje atsakinėjusi vidaus reikalų ministrė taip ir neištarė „atsiprašau“ – vieno kertinių žodžių, valdant kad ir mažas, bet iškilusias krizes, kurios gadina ilgus metus taip uoliai kurtą reputaciją.
Gal ne veltui Georgo Orwello „Gyvulių ūkis“ ir vėl buvo taip išpopuliarintas su ankstesne valdžia buvusio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio. Akivaizdu, kad tąkart „Gyvulių ūkio“ metafora Seimo vadovui buvo neįveikiama.
Pasaulinio garso klasikoje kalbama apie siekį ūkyje sukurti savarankišką gyvenimą su savomis taisyklėmis ir pabrėžti nelygią padėtį, kur visi yra lygūs, bet vieni vis tiek yra lygesni už kitus.
Panašių nelygybės apraiškų piliečiai mato kone kasdien, o socialinė neteisybė – viena esminių (be finansinių) priežasčių, dėl ko Lietuvą jau paliko ir emigravo šimtai tūkstančių piliečių.
Daugybė jų kasdien išgyvena nuolatinį neteisybės jausmą mūsų šalies ugdymo įstaigose, įvairiose institucijose, darbo ir paslaugų, kur reikalinga įvairi pagalba, vietose. Dabar akivaizdu – netgi eisme.
