„Neapsigaukite. Prieš remontuojamą pralaidą iš abiejų pusių vaikšto vaikinai su vėliavėlėmis ir prašo pinigų“, – įspėja vairuotojai, važiavę keliu iš Grigiškių į Lentvarį.
Šis pinigų kaulijimo būdas – senas, plintantis jau ne vieną dešimtmetį. Anksčiau kurčnebyliais prisistatantys asmenys traukiniuose prašydavo pinigų už nuotraukas, vėliau kavinėse – už žaislinius vėžliukus, kitus niekniekius.
Dabar jie dalija vėliavėles su lipdukais, kurias galima priklijuoti prie automobilių.
Sutiko įvairiose vietose
Kelias dienas išmaldos kauliję prie Grigiškių, jaunuoliai pasitraukė tik tada, kai atvyko policija, iškviesta pro šalį važiavusio vairuotojo. Vairuotojas pastebėjo, kaip su pareigūnais bendravęs pinigų kaulytojas normaliai kalbėjosi, nors prieš tai gestais rodė esąs kurčnebylis.
Remigijus tuos pačius jaunuolius anksčiau matęs Gariūnų turgavietėje, kur jie taip pat prašė paramos. Anksčiau juos buvo galima sutikti prie prekybos centro „Maxima bazė“ Savanorių prospekte.
„Girdėjau, kad jie pakelėse pinigų prašo ne tik prie Vilniaus. Sako, kad tai baltarusiai ir jie tik apsimeta esantys kurčnebyliai“, – kalbėjo Remigijus. Jis įsitikinęs, kad valstybė neįgaliems asmenims moka išmokas, todėl jiems nereikia taip elgetauti.
Prie Grigiškių jis matęs, kaip vieną jaunuolį kalbino policininkai. Kitas buvo spėjęs pasprukti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai tvirtino, kad jaunuolis tik įspėtas nestovėti šalia remontuojamos kelio atkarpos. Kad jis būtų prašęs išmaldos, nenustatyta.
Įjunko į Šiaurės miestelį
Šis pinigų kaulijimo būdas atsirado tada, kai savivaldybė uždraudė 2011 metais viešosiose vietose prašyti išmaldos.
Prieš keletą metų buvo paplitęs būdas, kai kavinėse pasirodantis ir kurčnebyliu prisistatantis asmuo išdalindavo lankytojams ne tik žaislinius vėžliukus, bet ir korteles, kuriose būdavo toks tekstas: „Gero apetito, atleiskite, esu kurčias ir gyventi tarp girdinčiųjų man sunku. Man nereikia išmaldos, prašau tik truputį padėti, kad šioje visuomenėje turėčiau pakankamai lėšų išgyventi.“
Vienas toks asmuo buvo įjunkęs į Šiaurės miestelyje esančią kavinę „Katpėdėlė“. Sugrįžęs po keliolikos minučių jis surinkdavo lapelius ir vėžliukus, jeigu lankytojai nesutikdavo jų nupirkti.
Tekdavo net ir susigrumti
Anot bendrovės „Amber Food“ rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės, išmaldos prašymo atvejų ypač padaugėja vasarą, kai lauko kavinės pilnos lankytojų.
Su elgetautojais kovoja ne tiktai užeigų svečius aptarnaujantys padavėjai, bet ir administracijos vadovai bei apsaugos darbuotojai.
Kartais su agresyviais prašinėtojais jiems tenka net susigrumti, nes pastarieji ne tik kaulija pinigų, bet ir pavagia paliktą grąžą ar arbatpinigius, griebia maistą iš lankytojų lėkštės, o nedavusius pinigų užgaulioja.
Problemų niekada nekeldavo
L.Nikonovaitė jau anksčiau girdėjusi apie keraminiais vėžliukais prekiaujantį vyrą. Nuo kitų jis skirasi tuo, kad aktyvus visus metus.
Jis nesielgia įžūliai, agresyviai nepriekabiauja prie klientų, tiesiog aplanko visus stalus ir padalija vėžliukus.
Vėliau susirenka pinigus iš panorusių įsigyti suvenyrą.
Problemų dėl šio žmogaus niekada nekilo, svečiai nesipiktina: kurie nenori – žaisliuko neperka ir šį žmogų ignoruoja, tačiau didžioji dalis pinigų šia savotiška forma paaukoja.
„Svarbu atsiminti, kad išmaldos dalijimas tokius žmones kaip tik socialiai atskiria nuo visuomenės, nes toks gyvenimo būdas jiems tam tikra prasme tampa darbu, o kavinės, kuriose jie dažniausiai gauna išmaldos, – jų darbo vieta“, – sakė L.Nikonovaitė.
