Ekspertizės akte – vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, su realybe prasilenkiantys skaičiai, plika akimi matomi logiškai nepaaiškinami neatitikimai. Tačiau verdiktas – kategoriškas: dėl avarijos ir dukters mirties kalta jos motina Jurgita Jankauskienė.
„Esu mama ir savo dukras pati mokiau vairuoti. Kol nepasakiau 100 kartų, tol jos nepradėjo žiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį. Pas mus per mažai kreipiama dėmesio į tai, kad prieš sukant, reikia pažiūrėti į kairę“, – teismo salėje dukters gedinčią motiną vairuoti mokė Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) Techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko.
Jos vadovaujamo skyriaus specialistai byloje, kurioje J.Jankauskienė tapo kaltinamąja, atliko jau penkias ekspertizes ir jų išvada visada ta pati, nors kai kurie skaičiai ir teiginiai tuose aktuose – iš fantastikos srities.
Liudytojai teigia, kad eismo įvykio kaltininkas kitas. Tai savo išvadoje patvirtino ir nepriklausomas ekspertas – „PC-Crash“ programos, kurią naudoja ir LTEC specialistai, oficialus atstovas Lietuvoje. Tačiau LTEC ekspertai nuomonės šiukštu nekeičia.
Vienas Lietuvos medikas prieš kelerius metus buvo nuteistas dėl paciento mirties. Skirdami nuosprendį, teismai rėmėsi teismo ekspertizės aktu, nors apeliaciniame teisme specialistai savo išvadas tikslino, o kai kurių teiginių visiškai atsisakė.
Prokurorė net pagrasino, kad bus keliamas baudžiamosios atsakomybės klausimas vienam ekspertų dėl melagingos išvados davimo. Tačiau gydytojas vis tiek pripažintas kaltu.
Po automobilio ratais žuvusios perspektyvios dviratininkės Neringos Burneckaitės motina Vilma Burneckienė iki šiol negali patikėti Šiaulių ekspertų cinizmu: jie savo išvadoje pareiškė, kad dėl žūties kalta pati paauglė.
Tačiau nepriklausomą ekspertizę Vilniuje atlikusiems specialistams nekilo abejonių, kad tragediją lėmė didelis automobilio „Mazda“ vairuotojo greitis.
Teismo ekspertizės aktas gali nulemti žmogaus likimą, nors teisme ekspertai savo išvadas paneigia arba nesugeba logiškai paaiškinti. Vis dėlto teismų praktika Lietuvoje rodo, kad valstybinių ekspertų teiginiai neretai tampa lemiamu argumentu, sprendžiant dėl žmogaus kaltumo.
Prašys ekspertams iškelti bylą
Byloje dėl eismo įvykio ir mergaitės žūties 43 metų J.Jankauskienė tapo kaltinamąja, jos vyras V.Jankauskas – nukentėjusiuoju. Nors teoriškai jie turėtų stovėti skirtingose barikadų pusėse, praktiškai suvienijo jėgas, kad įrodytų gedinčios motinos nekaltumą.
Jėgas suvienijo ir Jankauskų advokatai – antrą kartą kreipėsi dėl teisėjos Loretos Janiulytės nušalinimo, mat jiems atrodo, kad teisėja yra šališka. Šįkart prašymo nušalinti teisėją pagrindu tapo jos atsisakymas prie bylos prijungti duomenis, kurie yra palankūs J.Jankauskienei. Tačiau L.Janiulytė nenusišalino ir šįkart.
Negana to, Jankauskai žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašydami iškelti bylą LTEC ekspertams dėl manipuliavimo ir falsifikavimo duomenimis. Taip pats bus keliamas ir paties centro atsakomybės klausimas, kodėl nekontroliuojami ekspertai ir jie teisme neatsakinėja į klausimus, ekspertizę atlieka kvalifikacijos neturinti ekspertė ar, neatlikdami savarankiško tyrimo, ekspertai tik perrašinėja buvusių ekspertizių duomenis?
Į patį LTEC žadama kreiptis su prašymu atlikti tarnybinį patikrinimą Techninių ekspertizių skyriuje.
Būtent šio skyriaus specialistų išvados Jankauskams niekaip neleidžia baigti košmaro po dukters žūties.
Nuomonės – skirtingos
Visų Šventųjų dieną lapkričio 1-ąją šiemet sueis šešeri metai, kai per tragišką avariją kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus žuvo tuomet vienturtė Jankauskų duktė Kotryna. J.Jankauskienės vairuojamas „Toyota Avensis“ suko į kairę, kai į jį rėžėsi ta pačia kryptimi nuo Vilniaus važiavęs „Audi Q7“ visureigis.
„Toyota“ jau buvo beveik įsukusi į aikštelę, o didžiuliu greičiu važiuojantis visureigis lenkė visą septynių ar aštuonių automobilių koloną ir išdygo tarsi iš niekur.
Avarijos liudininkai – buvo rasti beveik visi vairuotojai iš tos automobilių kolonos – lyg susitarę tvirtina, kad būtent „Audi Q7“ vairuotojas, kurio automobilyje tąsyk dar važiavo žmona ir trys vaikai, pavojingai elgėsi kelyje, nuolat lenkė net per dvigubas ištisines juostas, kad pradėjo lenkti koloną nesulaukęs, kol manevrą pradėjęs „Toyota Avensis“ automobilis jį baigs.
Bet bylos prokurorė Regina Juškevičienė laikosi savo: dėl avarijos kalta J.Jankauskienė. Neva tai rodo teismo ekspertizės.
Ta pačia „PC-Crash“ kompiuterio programa dirbančio nepriklausomo teismo eksperto ir vienintelio šio programos oficialaus atstovo Baltijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Kazachstane Valentino Mitunevičiaus atliktos ekspertizės išvada yra priešinga.
Anot V.Mitunevičiaus, tai „Audi“ vairuotojas lėkė mažiausiai 125 km per val. greičiu, tai jis, prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad joks automobilis priekyje nerodo kairiojo posūkio signalo, o lenkdamas nemažino greičio, kai galėjo matyti, kad priekyje važiuojančių automobilių vairuotojai stabdo, nes jų judėjimui atsirado kliūtis.
Jankauskų advokatų prašymu, V.Mitunevičius vėliau atskirai pateikė ir dar vieną išvadą: jei „Audi“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 90 km per val. greičiu, susidūrimo apskritai būtų išvengta. Būtent šią išvadą teisėja L.Janiulytė atsisakė prijungti prie bylos.
Sumaitotas tik nežymiai?
Per penkis LTEC specialistų atliktus avarijos tyrimus keitėsi kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, kiek didėjo „Audi“ automobilio greitis, tačiau išvada, kad dėl avarijos kalta J.Jankauskienė, liko nepajudinama.
Teisme ekspertai negali paaiškinti arba apskritai nesiteikia aiškinti kai kurių savo sprendimų.
Tačiau pirmąją ekspertizę atliko tinkamos, transporto trasologijos, kvalifikacijos neturėjusi ekspertė, tad Jankauskų advokatai pareikalavo kitos ekspertizės.
Po pakartotinės ekspertizės teisme paaiškėjo neatitikimai, tad atlikta ir trečioji. Antroji ir trečioji ekspertizės patvirtino pirmosios išvadą, bet vėliau teisme ekspertai pripažino, kad rėmėsi pirmosios ekspertizės išvada ir duomenis tik perrašė.
Be to, visi šie LTEC ekspertai klaidingai įvedė į programą automobilio „Audi Q7“ svorį – vietoj nuosavo svorio (2370 kg), naudojo visiškai pakrauto automobilio masę (2990 kg), nors bylos medžiagoje yra šio automobilio registracijos liudijimo kopija.
Kai kurie tų duomenų iš esmės gali keisti ir kitus parametrus.
Negana to, papildoma ekspertizė patvirtino, kad avarijos metu „Toyota Avensis“ automobilyje degė kairiojo posūkio lemputė. Tai reiškia, kad „Audi Q7“ vairuotojas privalėjo sustoti arba aplenkti kliūtį iš dešinės. Tačiau šios išvados pagrindinės ekspertizės specialistai nevertino, mat ji gauta vėliau.
Ketvirtojoje LTEC ekspertizėje buvo manipuliuojama kelio dangos koeficientu: nors „Toyota“ po avarijos išrausė gruntą, buvo skaičiuojama, kad ji slydo žole.
Penktąją ekspertizę nurodyta atlikti pagal liudytojų parodymus. Išvada ir joje, žinoma, nesikeičia. „Bet ekspertizė tokia įdomi – vienus liudytojų parodymus ekspertai naudoja, kitų – ne“, – stebėjosi J.Jankauskienę teisme ginantis advokatas Linas Kuprusevičius.
Ne mažiau įdomi pati ekspertizė, kurią pasirašė net keturi ekspertai. Tarp jų – ir L.Lazarenko.
Pavyzdžiui, viename sakinyje jie teigia, kad prieš pasukdama „Toyota“ buvo visiškai sustojusi, kitame jau tvirtina, kad sukdama ji visą laiką judėjo.
Ekspertai modeliuoja, kad „Audi“ automobilis visą laiką judėjo pastoviu greičiu, tad išeina, kad į „Toyota“ jis rėžėsi nestabdydamas. Nors ir liudytojai, ir pats „Audi“ vairuotojas teisme teigė, kad prieš susidūrimą stabdė, ekspertizėje tai neatsispindi, mat tada turėtų didėti ir „Audi“ greitis, nors paskutinėje ekspertizėje, priešingai nei ligtolinėse, tas pastovus greitis – 99 km per val. – jau didesnis už tame kelyje leistiną 90 km per val.
Tačiau įdomiausi kai kurie kiti skaičiai. Pavyzdžiui, atliekant ekspertizes, „Audi“ kėbulas vis tiesėjo. Jei pirmojoje ekspertizėje deformacijos gylis buvo 1 m 15 cm, paskutinėje – vos 4 centimetrai.
Nors net plika akimi matoma, kad „Audi“ priekis visiškai sumaitotas, ekspertams šis skaičius neužkliuvo.
Kaip ir neužkliuvo „Audi“ standumas susidūrimo metu – beveik 31 tūkstantis kiloniutonmetrų (kN) metrui. Tokio standumo lengvųjų automobilių apskritai nebūna – nebent tankai.
Tai patvirtino Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Anot jų, maksimalus lengvojo automobilio standumas galėtų būti 4 tūkst. kN/m, nors LTEC ekspertai jį padidino kone aštuonis kartus.
„Jei deformacijos gylis būtų didesnis, turėtų didėti smūgio jėga ir „Audi“ greitis, nes kuo didesne jėga kūnas trenkiasi, tuo jo greitis turi būti didesnis. Tai – elementari fizika“, – teigė L.Kuprusevičius.
Turėtų pastebėti keistus skaičius
Technikos mokslų daktaras V.Mitunevičius teismo ekspertu dirba nuo 1993 m. Jis yra „PC-Crash“ programos lietuviškų ir rusiškų versijų kūrėjas.
Mokslininkas negali vertinti kolegų ir savo darbo – tik programą. Anot jo, programa atlieka tam tikrus skaičiavimus pagal tai, kokius objektyvius duomenis suvedė ekspertas.
„Visada reikia žiūrėti, ką programa skaičiuoja. Yra bent penki parametrai skaičiuojant susidūrimus, kuriais galima varijuoti. Ir jei ekspertas tuos parametrus blogai parenka, tai ir programa skaičiuoja nesąmones“, – teigė V.Mitunevičius.
Tačiau ekspertas – ne programa – turėtų atkreipti dėmesį, kad programos ar įvykio vietoje buvusių pareigūnų pateikti kai kurie skaičiai prasilenkia su realybe.
Tarkime, šios avarijos atveju, kaip pastebėjo V.Jankausko atstovas Stasys Survila, pirmosios LTEC ekspertizės apskritai turėjo keliauti į šiukšlių dėžę, nes įvykio schema itin netiksli – nėra aiški kilometrus rodančio ženklo vieta, todėl programoje neįmanoma parodyti ir tikslios automobilių vietos po eismo įvykio.
Vertina kitus skaičius
LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vedėja L.Lazarenko tvirtino neabejojanti, kad dėl eismo įvykio vis dėlto kalta J.Jankauskienė. Nepaisant to, kad L.Lazarenko, pavyzdžiui, pripažino net tai, kad antrosios ekspetizės ekspertai savarankiškai neatliko – tik perrašė pirmojoje ekspertizėje naudotus kai kuriuos parametrus.
Smulkmena L.Lazarenko laiko ir tai, kad pirmąją ekspertizę atlikusi ekspertė neturėjo vienos iš dviejų tam reikalingų kvalifikacijų, mat „niekur kitur pasaulyje šios kvalifikacijos nėra išskirtos“, nors visose buvusiose SSRS šalyse teismuose dalyvauja ir transporto trasologijos kvalifikaciją turintis specialistas.
Į klausimą apie tai, kad tokio standumo, koks nurodytas paskutinėje ekspertizėje, „Audi“ automobilis apskritai negali būti, L.Lazarenko atsakyti negalėjo, o iš pažiūros nelogišką deformacijos gylį aiškino tuo, kad ekspertams svarbus ne šis, o kitas skaičius.
„Suprantu, kad žuvęs vaikas yra baisiausia, kas gali nutikti, bet iš praktikos galiu pasakyti, kad greičio skirtumas 100 ar 125 km per valandą esmės nekeičia. Faktas, kad jei automobilis lenkia nedraudžiamoje vietoje, pasižiūrėti ir duoti kelią lenkiančiam automobiliui yra privalu“, – teigė L.Lazarenko.
Vis dėlto „Lietuvos ryto“ kalbinti specialistai tvirtino, kad jei nustatomas greičio viršijimas, ekspertas privalo įvertinti, ar tai neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Yra aibė teismų nutarčių, kur nelygiareikšmių kelių sankryžoje susidūrus automobiliams, kaltė teko pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, mat jis smarkiai viršijo greitį.
L.Lazarenko tvirtino net nesvarsčiusi galimybės, kad atvažiuojančio „Audi“ automobilio J.Jankauskienė prieš sukdama išties galėjo nematyti, nes tuo metu jo ten tiesiog nebuvo.
„Kai automobilis yra 30-40 metrų atstumu, negali jo nematyti, o stebuklų nebūna. „Audi“ ne iš dangaus nukrito. Ten nebuvo jokio kelio posūkio, kuris ribotų matomumą“, – teigė L.Lazarenko.
Bet ir čia „Lietuvos ryto“ kalbinti specialistai paneigia valstybinės ekspertės žodžius: „Toyota“ vairuotoja galėjo nematyti „Audi“, jei šis buvo tam tikru atstumu, o šiek tiek pasukusi automobilį, ji galėjo jo nebematyti.
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad iš galo važiuojantis automobilis privalo įsitikinti, ar priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo ir neatlieka posūkio manevro, mat sukančiam automobiliui pasisukus, kad ir nedideliu kampu, jis nebeturi galimybės matyti to, kas vyksta gale.
O pagal visų liudytoju parodymus, J.Jankauskienė kairiojo posūkio signalą įjungė ženkliai anksčiau nei „Audi“ pradėjo lenkimo manevrą.
„Mūsų vairuotojai labai nemėgsta stabdyti. Jei eismo situacija priverčia tave pristabdyti, iš karto pypsi ar puola lenkti, nors reikėjo tik truputį atleisti greičio pedalą ir spustelėti stabdį. O jiems isterika – lochai, vairuoti nemoka! Bet eisme reikia ir stabdyti, ir greitėti, ir manevruoti stengiantis užtikrinti eismo saugumą“, – teigė saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.
Atskleidė ne visus duomenis
Šioje byloje – aibė kitų klausimų keliančių detalių.
Avarijos tyrimą pradėjęs tyrėjas Arūnas Puodys policijoje jau nebedirba. Vis dėlto teisme prabilęs buvęs pareigūnas tvirtino, kad jo tris kartus reikalauta perrašyti tarnybinį pranešimą. A.Puodys atsisakė tai padaryti, pareiškęs, kad jo pirminė išvada yra tiksli: galimas tragiškos avarijos kaltininkas – didžiuliu greičiu lėkęs „Audi Q7“ vairuotojas.
Neva milžinišką „Audi“ greitį akivaizdžiai rodė tai, kad, nubloškęs „Toyota Avensis“, jis sustojo gerokai toliau – paprastai po tokio susidūrimo automobiliai lieka vienas šalia kito.
Be to, įvykio vietoje pareigūnas privalėjo filmuoti ir jis pats patvirtino, kad filmavo. Kitas pareigūnas irgi tvirtino, kad buvo filmuojama, nes tai privaloma, kai eismo įvykyje žūsta žmogus. Bet bylos medžiagoje filmuotos medžiagos nėra.
Iš bylos dingo ir įvykio schemos juodraštis. Pagal instrukcijas tik retais atvejais galima braižyti eismo įvykio juodraštį ir paskui schemą perbraižyti ant blanko, kaip nutiko šįsyk.
Bet juodraštis visada privalo būti pridėtas prie bylos. O jo šioje byloje nėra. Kaip ir schemoje nėra nė vieno vairuotojo ar liudytojo parašo, tik schemą braižiusio pareigūno.
V.Jankauskui atstovaujantis teisininkas S.Survila atliko milžinišką darbą, ieškodamas galų, bet kaskart atsimuša tarsi į sieną.
Pavyzdžiui, dar atliekant ikiteisminį tyrimą, po avarijos paimtas „Audi“ borto kompiuteris perduotas šio gamintojo atstovams Lietuvoje. Vienas klausimų jiems – koks buvo „Audi Q7“ greitis, kai išsiskleidė automobilio saugos pagalvės?
Kai jau galėjo susipažinti su tyrimo medžiaga, Jankauskų gynėjai pamatė, kad šio atsakymo taip lengvai negaus.
„Mums buvo pateikti 48 lapai vokiečių kalba ir tik vienas – lietuviškai. Jame parašyta, kad važiuojant tam tikru greičiu suveikė relė, o mums tai nieko nepaaiškina.
Kai galiausiai visą atsakymą išsivertėme iš vokiečių kalbos, jame parašyta, kad oro pagalvių ir diržų suveikimo duomenys 2014 m. lapkričio 1 d. yra išsaugoti. Bet daugiau – nieko“, – stebėjosi S.Survila.
Jis kreipėsi į „Audi“ atstovus Lietuvoje, prašydamas pateikti šiuos duomenis, bet teisininko paprašyta vėl pateikti borto kompiuterį. Tačiau automobilis su visu kompiuteriu jau parduotas, nes tai padaryti leido teismas.
„Kreipiausi į „Audi“ gamintojus Vokietijoje, tikėdamasis, kad jie pagaliau pateiks šį atsakymą“, – sakė S.Survila. Bet ir čia teisininkas susidūrė su siena – vokiečiai užklausą grąžino lietuviams, o šie pareiškė, kad duomenys nėra išsaugoti ir tam, kad juos pateiktų, privalo vėl gauti automobilio borto kompiuterį. Tačiau, teismo leidimu, šis jau seniausiai parduotas.
Teisininkas kreipėsi ir į „PC-Crash“ programos, kuria naudojasi ir LTEC, gamintojus austrus, prašydamas paaiškinti, ar tikrai neįmanoma į programą įvesti kai kurių avarijos duomenų, kaip teigia valstybiniai teismo ekspertai.
Austrai net keliskart atsakė, kad oficialus jų atstovas Lietuvoje yra V.Mitunevičius ir jis gali pateikti visus atsakymus. Tačiau jo atsakymai, atrodo, teismo visiškai nedomina.
Ilgai trunkantis teismo procesas iš Jankauskų sunkia pinigus, todėl sutuoktiniai ne visada išgali jų skirti įrodymams dėl J.Jankauskienės nekaltumo rinkti. Oficialiems vertimams iš vokiečių kalbos ir į ją lėšų atsirado tik neseniai, nors paaiškėjo, kad borto kompiuterio duomenys neišsamūs ir nereikšmingi.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.
