Raitoji policija yra viena iš policijos rūšių, kuri miestuose padeda prižiūrėti viešąją tvarką. Pareigūnus su tarnybiniais žirgais anksčiau dažniau būdavo galima pamatyti miestų švenčių metu ar tose vietose, kur patekti su transporto priemone yra sunkiau.
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad Lietuvos policija vis dar naudoja žirgus, tiesa, tik sostinės pareigūnai – Vilniaus apskrities policijos Patrulių rinktinės Raitasis būrys turi septynis žirgus.
Šiuo metu jauniausiam žirgui yra 8 metai, vyriausiam – 17-ka. Žirgų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 10 iki 15 metų.
R.Matonis tikino, jog Lietuvos policija negalvoja apie papildomų žirgų įsigijimą, nes tai yra brangus malonumas. Keturkojai į tarnybos vietą visada vežami specialia transporto priemone.
Žirgai, pasak policijos atstovo, policijos veikloje naudojami jau labai seniai, tačiau anksčiau jų būdavo išties daug daugiau.
Dabar su žirgais pareigūnai dažniausiai patruliuoja parkuose, skveruose, viešose vietose, masiniuose renginiuose bei sporto varžybose.
Raitoji policija taip pat naudojama reprezentacijai, žirgai pasirodo įvairiose šventėse bei rengia pasirodymus gyventojams.
„Kai kuriais atvejais žirgai yra patogesnė priemonė nei pėsčiasis patrulis. Žirgas gali atsidurti tam tikrose specifinėse vietose, kur neprivažiuoja patrulinis automobilis ar sunkiau prieiti pareigūnams pėsčiomis. Tam tikrais atvejais, renginio ar sporto varžybų metu, raitasis patrulis gali atstoti iki 10 pareigūnų.
Be to, jojant su žirgais viską matai iš aukščiau. Pavyzdžiui, gali joti prie upės, kur nėra keliuko arba yra pelkėta vieta“, – kalbėjo R.Matonis.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, ar policininkai negalvojo su žirgais dalyvauti reiduose, teigė, kad žirgai kelyje dirbti negali, nes jiems reikia kitokio žemės paviršiaus. Jeigu žirgai turėtų dirbti ant asfalto, reikėtų specialių pasagų.
„Policininkai su žirgais patruliuoja apie 6 val. per dieną. Žirgai šeriami prieš ir po tarnybos. Tarnybos metu jie girdomi, pareigūnai su savimi turi vandens, arba žirgai yra pagirdomi upėje. Taip pat tarnybos metu žirgai turi pertraukėlę pailsėti, paėsti žolės“, – sakė R.Matonis.
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas sakė, kad su žirgais patruliuojama tiek, kiek leidžia oro sąlygos. Praėjusią žiemą žirgai dirbo visus metus, nes tam buvo palankūs orai. Žiemą, jei būna netinkamas oras patruliavimui, žirgai laikomi arklidėse. Ten jie prižiūrimi bei yra treniruojami uždaruose maniežuose.
R.Matonis atskleidė, kad žirgai perkami iš bendro policijos biudžeto, o finansinius klausimus tvarko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Už gyvūno priežiūrą yra atsakingas pareigūnas, kuris paruošia juos tarnybai, treniruoja bei prausia. Šiuo metu žirgai laikomi „Lietuvos žirgyne“, kurio vieno gardo mėnesio nuoma policininkams atsieina apie 350 eurų.
„Anksčiau turėjome savo žirgyną Belmonte, tačiau praėjusiais metais jo atsisakėme, nes buvo labai brangus išlaikymas. Paskaičiavome, kad pigiau nuomotis vietą žirgyne. Belmonto žirgyną atidavėme Turto bankui, nes jis skirtas valstybės reikmėms“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė R.Matonis.
Septynių žirgų neužtenka
Dvidešimt metų raitosios policijos būrio vade dirbusi Alina Michnevič mano, kad policijoje žirgai reikalingi, nes su jais iš tolo geriau matai, daugiau gali apeiti bei nereikia pravažiuojamosios dalies arba šaligatvio.
A.Michnevič teigė, kad policijos žirgai ruošiami kitaip nei sportiniai žirgai, tačiau vis tiek turi būti pavaldūs, paklusnūs bei nebijoti gaisro, triukšmo ar didelių judančių daiktų. Pati A.Michnevič nuo vaikystės sportavo su žirgais, o vėliau visko išmoko darbo metu.
„Pareigūno užduotis – savo žirgą treniruoti taip, kad su juo galėtum visur nujoti. Žirgą galima labai lengvai paruošti, tačiau reikia noro bei laiko. Arklio treniruotės priklauso nuo žmogaus, kuris jį treniruoja. 90 proc. būna raitelio kaltė, kad žirgas kažko bijo.
Jaunam žirgui, kad išmoktų visų komandų, reikia kelerių metų. Keturkojis gali būti paruoštas minimaliai paparastai tarnybai arba maksimaliai – riaušėms, kai žirgą kažkas muša, o jis vis tiek klauso raitelio“, – pasakojo A.Michnevič.
A.Michnevič atskleidė, kad pagal patrulių tarnybos veiklos įstatymus policininkas kas valandą turi nulipti nuo žirgo bei leisti jam nulenkti galvą ir atsigerti.
Buvusi raitosios policijos būrio vadė mano, kad žirgas galėtų tarnauti iki 20 metų, tačiau viskas priklauso nuo jo sveikatos būklės ir gyvenimo būdo. Moteris pasakojo, kad tarnybą baigųsi žirgą atiduodavo žmonėms kaip paprastą naminį gyvūnėlį, kad jis galėtų ramiai praleisti paskutinius gyvenimo metus.
A.Michnevič teigė, kad visi žirgai turi būti šeriami tuo pačiu laiku ir visi kartu, nes gyvūnai nori gauti maistą vienu metu.
Vis tik, jos įsitikinimu, septynių žirgų policininkams neužtenka, tačiau esą trūksta ir žmonių, galinčių dirbti su žirgais. Moteris apgailestavo, kad priėmimo tvarka į raitąjį būrį suprastėjo.
„Anksčiau į raitąją policiją priimdavo žmones, kurie jau pasiekė sportinių rezultatų bei yra baigę policijos specialius mokymus, o vėliau pradėjo priimti žmones iš gatvės. Žmogui duoda mėnesį laiko, kad išmoktų jodinėti bei užlipti ant arklio.
Tačiau tiek nepakanka, kad būtum profesionalus policijos raitelis. Bet jei žmogui moka algą už tai, kad jis išmoksta jodinėti, kam jam tada tobulėti?, – svarstė A.Michnevič.
Dideli entuziastai
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas Audrius Kučinskas prisimena, kad teko aptarnauti Lietuvos ir Latvijos policijos žirgus.
„Kiek teko susidurti su Latvijos žirgais, jie atrodo labai varganai, nes neturi finansavimo. Jie turi kelis arklius, kurių amžiaus vidurkis svyruoja virš 20 metų, tačiau šie žirgai jau atidirbo ir jiems reikia poilsio.
Latvijos policininkai turėjo tik kelis arklius, tačiau neturėjo nuosavo žirgyno, todėl gyvūnai gyvendavo pas kažką, toliau nuo didmiesčio“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Kučinskas.
LVGA prezidentas mano, kad žirgo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo kilmės. Jis teigė, kad reikia reguliariai tikrinti žirgą ir kiekvieną kartą nuspręsti, ar žirgas gali tarnauti toliau. Viskas priklauso nuo širdies darbo, sąnarių susidėvėjimo bei medžiagų apykaitos.
A.Kučinskas pastebėjo, kad Lietuvoje žirgų amžiaus kaita yra didesnė nei Latvijoje. Vyrui prieš penkerius metus teko atlikti žirgams veterinarinį patikrinimą, kuriuos policija pirko konkurse. Šių keturkojų amžius buvo apie 2–3 metus.
„Lietuvos policininkai pirko žirgus – trakėnus. Renkantis keturkojį, jiems buvo svarbu žirgo stambumas, charakteris ir svekatos būklė. O senesnius žirgus išpardavė, kai išsikėlė į naujas patalpas. Turiu draugą, kuris įsigijo policininkų atitarnavusį žirgą. Jis keturkojį laiko savo kieme“, – pasakojo A.Kučinskas.
Pasak A.Kučinsko, policininkų žirgai turi turėti specifines treniruotes, pavyzdžiui, dūmų, ugnies, garso imitacijų arba apvalių kamuolių. Jis mano, kad manieže treniruotės būna netinkamos, todėl keturkojai turi turėti atskiras patalpas.
A.Kučinsko teigimu, Lietuvoje ir Latvijoje policininkai raiteliai yra dideli entuziastai bei jie myli ir prižiūri žirgus, kiek leidžia galimybės, tačiau kartais galimybės diktuoja ir liūdnas sąlygas.
„Lietuvoje dirba lygiaverčiai raiteliai – profesionalai. Net žinau, kad anksčiau pagrindinė vadė buvo profesionali raitelė. Į raitajį būrį ateina žmonės, kurie, galbūt, turėjo vaikystėje hobį susijusį su žirgais“, – kalbėjo A.Kučinskas.
A.Kučinskas pasakojo, kad prieš darbą žirgo negalima peršerti. Patruliavimo metu prieš darbą žirgą reikia maitinti šienu, o po darbo keturkojis turi gauti koncentruotą kiekį pašarų, kad galėtų atstatyti prarastas medžiagas.
„Prieš darbą reikia elgtis atsargiai su koncentruotais pašarais, nes jie gali išprovokuoti įvairių bėdų. Taip pat keturkojo negalima prišerti taip, kad išsipūstų jo pilvas“, – aiškino A.Kučinskas.
