Policijos departamento Komunikacijos skyriaus atstovai teigė, kad dabar muliažai nėra statomi Lietuvos keliuose. Anksčiau jie esą buvo finansuojami atskirų savivaldybių lėšomis pagal policijos teikiamas prevencines programas.
Tokį būdą eismui kontroliuoti (statyti vaikų muliažus) buvęs Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis pamatė keliaudamas Australijoje.
Kelkraštyje iš tolo matomas eismą stebintis pareigūnas kiekvienam vairuotojui išsyk sukelia dėsningą reakciją: verčia pamažinti automobilio greitį ir apdairiau manevruoti. Nesvarbu, kad privažiavus arčiau paaiškėja, jog žmogaus ūgio figūra pagaminta iš metalo, ant jo perkėlus uniformuoto vyro nuotrauką.
2015-aisiais Klaipėdoje policijos iniciatyva buvo pastatyta apie 10 į perėją žengiančio vaiko muliažų.
Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika pasakoja, kad kadaise apie metus naudota priemonė trumpalaikį netikėtumo efektą davė – dauguma vairuotojų ties tomis perėjomis sumažindavo greitį, tačiau po kurio laiko prie muliažų įprato ir ilgalaikio efekto jie nedavė.
Policijos ar pareigūnų muliažai nelabai patiko ir vandalams – jie gana dažnai nuniokodavo šias figūrėles.
Muliažai kelia liūdesį
Psichologė Eglė Masalskienė aiškino, kad policininkų muliažai daro įtaką žmogaus suvokimui, nes jie, staiga kažką pamatę, reaguoja kaip į tikrą objektą. Jeigu muliažas panašus į tikrą asmenį, iš pradžių vairuotojas nesuvokia apgavystės.
„Eismo dalyviai, kurie pamatę policininkus pristabdo, pristabdys ir pamatę muliažą. Tačiau jeigu vairuotojas į policininką žiūri kaip į pagalbininką, tas muliažas jo niekaip nepaveiks. Kartoniniai pareigūnai, kurie skiriasi nuo įprasto žmogaus dydžiu ar išvaizda, gali sukelti šypseną ar visai kitą reakciją.
Muliažai baimę sukelia tik juos pamačius pirmą kartą. Nesant keliuose gyviems policininkams, žmonės nepatikės apgavyste, nes sukeliamas sąlyginis policininko refleksas“, – aiškino psichologė.
E.Masalskienė paaiškino, kad žmogus, pamatęs netikrą policininką, pirmiausia išsigąsta, o vėliau supyksta, nes supranta, kad tai – netikra, ir jaučiasi apgautas.
„Asmeniškai man, muliažai kelia liūdesį, nes mums patiems neužtenka sąmoningumo ir mus, pasitelkus žaisliukus, reikia budinti. Čia tas pats, kai žmogus ant šaldytuvo užsirašo: „Neėsk, nes būsi per storas“, ir užsiklijuoja stambaus žmogaus nuotrauką. Nors galbūt tie žaidybiniai elementai kažkiek ir padeda“, – svarstė psichologė.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius mano, kad policijų muliažai buvo psichologiškai veiksmingi tiems, kurie atitinkamu keliu važiuoja pirmą kartą.
„Žmogus, pamatęs muliažą, kuris labiau panašus į gyvą žmogų, iš karto atleis akseleratorių ir, jeigu viršija greitį, – paspaus stabdžio pedalą. Tiems, kurie kiekvieną dieną važiuoja atitinkama gatve ar keliu, manau, kad muliažai nėra veiksmingi.
Pats Lietuvoje esančių muliažų gerai neprisimenu, tačiau kitose šalyse juos pamatydamas, pristabdydavau, bet nebūtinai dėl to, kad važiuodavau per greitai. Pamatęs juos galvoji, kad kažkas nutiko ir reikia sumažinti greitį“, – aiškino V.Milius.
V.Milius pasakojo, kad kitose šalyse muliažai veikia efektyviai, o naudoti Lietuvoje buvo vidutinės kokybės.
„Pareigūnai ir eismo saugumo ekspertai tikino, kad muliažai statomi dėl prevencijos ir tai buvo tiesa, nes žmonės iš tiesų sumažindavo greitį. Tačiau vidutinio greičio matuoklis tam tikroje atkarpoje veikia geriau, nes vairuotojams nesinori viršyti greičio.
Vietiniai vairuotojai po kažkiek laiko pripranta prie stovinčio muliažo ir į juos pradeda nereaguoti. Nors iki šiol yra vietų, kur stovi senieji greičio matuokliai.
Jau tūkstanį kartų žiniasklaidoje rašyta, kad dalis jų neveikia, bet vis tiek daugiau nei pusė vairuotojų, pamatę šiuos neveikiančius „inkilus“, pristabdo“, – stebėjosi žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius.
Vaikų muliažai atkreipia dėmesį
Daugybę Europos ir pasaulio šalių automobiliu išmaišęs keliautojas ir žurnalistas V.Milius prisiminė muliažus Kanadoje. Ten esą jie pastatyti prie mokyklų, yra ryškių spalvų ir esą iš tiesų atkreipia vairuotojų dėmesį ir priverčia sulėtinti greitį.
Psichologė E.Masalskienė įsitikinusi, kad vaikų muliažai gali atkreipti dėmesį tik vieną kitą kartą, nes tuomet vairuotojai išsigąsta. Vis tik kyla bėdų dėl to, kad niekas nekeičia muliažų vietų, o vairuotojai po tam tikro laiko pradeda į juos nebereaguoti. Muliažai darytų įtaką tada, kai būtų keičiamos jų vietos.
Žurnalistas V.Milius įsitikinęs, kad vėl į gatves sugrąžinti muliažus yra beprasmiška, nes dabar apskritai gatvėse retai kada galima pamatyti tikrus pareigūnus – pažeidimams fiksuoti dažniau naudojamos elektroninės priemonės.
„Jeigu gatvėse nematyti tikrų policininkų, sunku būtų apgauti su muliažais. Svarbiausia – laikytis taisyklių, tačiau vairuotojai jų nesilaiko jau po penkių minučių, vos tik išvažiuoja į gatvę. Investuojant į muliažus reikia atsižvelgti į šalies statistiką ir laikotarpį. Kam reikia prisistatyti „balvonų“, kuriais niekas netiki?“ – klausė V.Milius.
Artimiausiu metu policijos ir vaikų muliažų Lietuvos policija naudoti neplanuoja.
