Sektoriniai greičio matuokliai dar labiau pradėjo gąsdinti kelių pažeidėjus. Šiuo metu jų kameros jau skenuoja ne tik greitį, bet ir ar pravažiuojantys automobiliai drausti privalomuoju draudimu, ar atlikta techninė apžiūra. Nors šis funkcionalumas įdiegtas tik gegužės pabaigoje, tačiau rezultatai jau pribloškia.

Šiuo metu 25 respublikinės reikšmės kelių ruožus stebinčios matuoklių kameros taip pat nuskaito ir visų pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius. Visi jie automatiškai tikrinami duomenų bazėse, o sistema nustato, ar automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar galioja techninė apžiūra.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiuo metu automatiniu būdu jau surašyta 1 343 administracinių nusižengimų protokolai asmenims, kurie vairavo neapdraudę transporto priemonių privalomuoju draudimu. Net 404 nedrausti automobiliai priklauso įmonėms, kurioms taip išsiųsti protokolai.

Dėl techninės apžiūros eismo dalyviai labiau pareigingesni, nes kol kas surašyti 136 protokolai. Jų sulaukė ir 62 įmonės, nesirūpinančios savo transporto technine būkle.

Ateityje šių, ne tik vidutinį greitį kelio ruožuose matuojančių, bet ir kitą informaciją duomenų bazėse tikrinančių sistemų šalies keliuose gerokai padaugės.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja įsigyti 212 naujų matuoklių ir jais aprūpinti 106 kelio ruožus.

Planuojama, jog dar iki šių metų pabaigos aparatų kompaniją papildys dar 130 vidutinį greitį atkarpose stebinčių matuoklių.

Nesumoka kiti – sumokame mes

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas mano, kad naujos matuoklių funkcijos bus naudingos, nes turi svarbią numerių atpažinimo funkciją, kuri leidžia nustatyti nedraustus transporto priemonių valdytojus.

Visuomenei toks prietaisas esą reikalingas, nes šalies gatvėmis ir keliais važinėja bemaž 100 tūkst. nedraustų transporto priemonių, kurios patenka ir į eismo įvykius.

„Per metus iki 2 tūkst. neapsidraudėlių sukelia eismo įvykius, o jų padaryta žalų suma siekia apie 3–4 milijonus eurų.

Kadangi sutarčių su draudimo kompanijomis nėra, žalą atlyginti turi draudimo bendroves vienijantis draudikų biuras.

Blogiausia tai, kad eismo įvykio metu už nekaltininką, neturintį draudimo, irgi turime atlyginti žalą. Vėliau už visą tai sumokame mes visi, kurie laikosi įstatymų ir moka privalomąjį draudimą. Visuomeniškai tai nėra teisingas variantas“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo A.Križinauskas.

Draudikų biuro vadovas informuoja, kad jie pagal įstatymą turi teisę regreso tvarka išieškoti sumas, kurias sumokėjo. Tačiau, pasak A.Križinausko, kai kurių žalų žmonės fiziškai negali atlyginti. Tačiau dėl neapsidraudusių ir avarijas sukeliančių piliečių vėliau kyla ir draudimo kainos.

Skaičiuojama, kad 1,8 mln. transporto priemonių Lietuvoje yra apdraustos.

„Supraskime teisingai, kad kontrolę turi užtikrinti valstybė. Visos tos baudos keliauja į biudžetą. Mes turime bendrą interesą, kad mažėtų neapsidraudusių skaičius. Tačiau valstybė turi dar didesnį interesą. Truputį reikia laiko, kol įsivažiuos automatinis baudų siuntinėjimas“, – sakė A.Križinauskas.

Sumoka baudą ir pradeda galvoti

Baudimai bei testavimai vyko jau praėjusiais metais. Dabar tik baudimas prasidėjo efektyviau – automatizuotu būdu.

A.Križinauskas net neabejoja, kad nubaustųjų tikrai daugės. Iš senenesnių matuoklių, kurie stovėjo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, buvo surinkti duomenys ir išsiaiškino, kad net 60 proc. pagautų žmonių apsidraudė per dvidešimt dienų.

Draudikų biuro direktorius nerimauja labiau dėl po Europą važinėjančių Lietuvos tarptautinių vežėjų vilkikų. Net 3 tūkst. vairuotojų esą yra neapsidraudę, dėl to turime didelių bėdų su užsienio žalomis.

„Švedijoje yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, tačiau net ten turi apie 30-40 tūkst. neapsidraudusiųjų. Nors ten gyventojų yra daugiau, tačiau tai mums – siektinas pavyzdys“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo A.Križinauskas.

Milžiniški nusižengusiųjų skaičiai

Naujienų portalas lrytas.lt neseniai skelbė, kad nuo 2018 metų rugsėjo šalyje veikti pradėję matuokliai iki metų galo užfiksavo per 16 tūkst. pažeidėjų.

Dar iškalbingesnė 2019-ųjų statistika: per 12 mėnesių 25 aparatai visoje Lietuvoje nustatė per 136 tūkst. pažeidėjų.

Tuo metu 2020 metais iki birželio mėnesio vidutinio greičio matuokliai užfiksavo daugiau kaip 27 tūkst. piliečių, viršijusių greitį.

Tiesa, nors pažeidėjų daug, tačiau dalies vairuotojų dėmesį ir budrumą sektoriniai greičio matuokliai sužadina.

Dar iki pastarųjų įrengimo, 2017–2018 metų laikotarpiu, atitinkamuose kelio ruožuose užfiksuotas 21 eismo įvykis, o jau 2018–2019 pastarieji rodikliai krito bene dvigubai – iki 10 atvejų.

Pareigūnai pabrėžė, jog labiausiai džiugina situacija magistraliniame kelyje A15 Vilnius-Lyda, kuriame per tą patį laikotarpį eismo įvykių skaičių nuo 4 pavyko sumažinti iki 0.

Štai įrangos veikimo principas labai paprastas – ruožo pradžioje ir pabaigoje kameros fiksuoja transporto priemonės numerį, o sistema pagal laiką apskaičiuoja ir vidutinį greitį. Šalia kamerų daugelyje vietų montuojami papildomi prožektoriai.

Tam, kad vairuotojai nebūtų akinami jie veikia infraraudonųjų spindulių principu. Todėl vairuotojai nemato, kada nuotrauka padaroma.