Nuomonių įvairovė
Vienoje socialinio tinklo sklaidos grupėje pasirodė informacija apie tai, kad prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas jos automobilis. Nukentėjusioji pateikė ir informaciją apie galimą kaltininką: „Prašau atsiliepti mašinos (nurodyti automobilio valst. numeriai, – red. pastaba) savininką(ę), kuris prie „Lidl“ įtrenkė į „Volkswagen Sharan“, juoda“.
Toliau sekė įspėjimas, jog bus kreiptasi į policiją. Įrašas sulaukė komentarų ir nuomonių. Vieni siūlė nekreipti dėmesį į tokius niekus, kiti manė, kad visiems taip gali atsitikti, žmogus galėjo paprasčiausiai nepastebėti.
Kiti piktinosi: „Nesutinku su tais, kurie čia nieko nemato, matau aš tokius nubraižymus, ir dar kaip. Nusiperki mašiną be nubraižymų, sumoki už tai brangiau, ir po tokių žmonių, kurie iš mašinų lipa užpakalius atstatę į priekį dauždami savo durimis kitam į duris, verkti norisi, penki tokie, kuriems čia nieko baisaus ir važiuoji su mašina kaip margučiu“.
Treti dalinosi nedžiuginančia patirtimi: „Galite nevargti. Policija nieko nepadės šiuo klausimu, nebent turite vaizdo medžiagą, įrodančią, kad būtent tas automobilis įtrenkė“.
Didėjant automobilių skaičiui, daugėja ir panašių įvykių, kuomet kito automobilio durelėmis yra apgadinami šalia stovintys dėl neatsargumo ar nekultūringo kaimyno elgesio. Kaip iš tikrųjų turėtų elgtis nukentėjusysis?
Kur reikėtų kreiptis?
Draudimo bendrovių atstovai šiuo klausimu pataria visuomet kreiptis į policiją.
Jei policija nustato kaltininką, tuomet draudimas atlygina nukentėjusiam padarytą žalą ir ją išieško iš kaltininko. Jei kaltininko nustatyti nepavyksta, tuomet nukentėjusysis gali kreiptis į draudimo bendrovės motorinį biurą. Esant tam tikrų aplinkybių visumai, taip pat galima tikėtis, kad žala bus atlyginta ir nenustačius kaltininko.
Šilutės policijos Reagavimo skyriaus viršininkas Marius Mulskis panašiose situacijoje, pataria, jei kaltininkas pasišalinęs, kreiptis bendruoju pagalbos numeriu.
Žinant kaltininko automobilio valstybinius numerius, reikėtų kreiptis į savo transporto priemonės draudiką. Jei kaltininkas ir nukentėjusysis yra įvykio vietoje, jie turėtų užsipildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę.
Į klausimą dėl kaltininko atsakomybės policijos atstovas paaiškino, kad jeigu automobiliai buvo apgadinti judant nors vienam iš jų, tai galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl autoįvykio. Tačiau jei apgadinimas įvyko automobiliams stovint, tai nėra traktuojama kaip eismo įvykis. Žalos atlyginimo klausimai yra sprendžiami civiline tvarka.
Taigi jei buvo apgadintas jūsų automobilis, žinoma, pirmiausia reikėtų kalbėtis su kaltininku, jei jis nepasišalino. Na o jei kaltininkas pasišalino, tuomet reikia kreiptis į policiją bendruoju pagalbos telefonu arba į savo draudiką. Tuomet galima tikėtis žalos atlyginimo.
Eismo įvykis ar ne?
Apie automobilių apgadinimą aikštelėse plačiau yra rašęs ir naujienų portalas lrytas.lt.
Nors durelių įbrėžimas ar įlenkimas stovėjimo aikštelėje nėra laikomas eismo įvykiu (nesant transporto priemonių judėjimui), tačiau klausimo problematiškumas akivaizdus, mat su įvairiaspalvėmis kitų automobilių paliktomis žymėmis ant savo keturračio palydovo kėbulo, tikėtina, susidūrę esate ir patys.
Didelis ažiotažas dėl šio klausimo kilo 2018-aisiais, kai dėl Latvijoje nutikusio įvykio Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės.
Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Monika Guliakaitė tuomet pažymėjo, jog dabartinis Lietuvos teisinis reguliavimas nesutampa su ESTT išaiškinimu minėtoje byloje.
Pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Esant situacijai, kai automobilis apgadinamas transporto priemonėms stovint vietoje, šiuo metu draudikai atsisako išmokėti draudimo išmoką pagal transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomąjį draudimą, nes žala atsirado ne eismo įvykio metu.
Vis dėlto, vadovaujantis ESTT išaiškinimu byloje, tokia išmoka asmeniui priklauso. Kaip apskritai spręsti tokio pobūdžio problemas?
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien per 2019 metus stovėjimo aikštelėse apgadintų automobilių skaičius siekė 400 atvejų, o bendra atlyginta žala – per 100 tūkst. eurų. Tai reiškia, jog vidutiniškai kiekvienas atvejis įmonei atsiėjo apie 250 eurų.
