Naujienų portalui lrytas.lt Rimas Kairys pasakojo, jog gegužės 7-ąją el. pašto dėžutėje rado laišką, kuriame už 26 km/val. viršytą leistiną greitį vyrui skirta 15 Eur siekianti bauda. Anot R.Kario, akimirką dvejonių dėl mokėjimo nekilo, tačiau žmonai ši situacija pasirodė įtartina.
„Žmona pasiūlė patikrinti nurodytas koordinates ir paaiškėjo, jog pažeidimas fiksuotas Nemenčinės plente. Įdomu tai, jog tądien automobiliu važiavau tik į miesto centrą.
Parašiau laišką į policiją ir paprašiau atsiųsti pažeidimą fiksavusią nuotrauką. Po poros savaičių gavau atsakymą, jog trikojis greičio matuoklis nustatė ne tą pažeidėją, o mano bauda – anuliuota“, – lrytas.lt portalui situaciją apžvelgė neteisingai apkaltintas vairuotojas.
R.Kairys dėl anuliuotos baudos džiaugėsi, tačiau pabrėžė, jog tokioje situacijoje, matyt, atsiduria ir daugiau Lietuvos vairuotojų.
Norėdamas išsiaiškinti, kaip ir kodėl tokios situacijos įvyksta, lrytas.lt portalas susisiekė su VPK Kelių policijos valdybos viršininku Dainiumi Šalomsku.
Pasak pareigūno, sunkiai tikėtina, jog kone 90 tūkst. automobilių valstybinių numerių kas mėnesį fiksuojantis mobilus greičio matuoklis klaidų išvengs.
„Ši nauja greičio matavimo įranga, kurią naudoja policijos pareigūnai yra pilnai kompiuterizuota, susieta su tam tikrais įrenginiais, duomenų sistemomis.
Norėtųsi pabrėžti, kad vienas greičio matavimo įrenginys Vilniaus apskrityje per balandžio mėnesį vidutiniškai fiksavo daugiau kaip 90 tūkstančių automobilių valstybinių numerių, todėl fiksuojant pažeidimus galimos tiek technikos, tiek žmogiškos klaidos.
Tačiau pareigūnai, gavę informacijos patikslinimus, visada peržiūri ją ir esant poreikiui gali anuliuoti pažeidimo protokolą ir skirtą baudą“, – aiškino D.Šalomskas.
Visgi kiek neteisingų pažeidimų protokolų suformuluojama kas mėnesį, pareigūnas atsakyti negalėjo, mat tokia statistika paprasčiausiai nevedama.
