Karantinas paspartino apsisprendimą. Taip aiškino savivaldybės atstovai nuo pirmadienio uždarydami transporto eismą Savičiaus gatvėje (tarp Augustijonų gatvės ir Savičiaus gatvės 6-ojo namo, kur iki šiol eismas buvo uždaromas tik savaitgaliais), Stiklių gatvėje (atkarpoje nuo Stiklių gatvės 7A iki Gaono gatvės 10-ojo pastato), Gedimino prospekte (atkarpa tarp Vilniaus ir T.Vrublevskio gatvių, su galimybe pristatyti prekes rytais nuo 4 iki 11 val.) bei Vilniaus gatvės atkarpoje tarp Islandijos ir Labdarių gatvių.
Tačiau jau dabar girdėti uždarytose gatvėse ar šalia jų įsikūrusių verslininkų nuogąstavimų. Tad kas bus po liepos 1-osios, kai savivaldybė miesto širdyje įgyvendins dar vieną idėją – kilpinio eismo?
Stiklių bendruomenė sunerimo
Apie transporto judėjimo pokyčius meras Remigijus Šimašius kalbėjo pakiliai.
„Senamiesčio gyventojams tai reiškia švaresnę ir tylesnę artimą aplinką, vietos verslui – daugiau gyvybės, kurios ypač reikia šios krizės metu, visiems vilniečiams – Senamiestį, kuris vilios ne vien savo pramogomis, bet ir paprastu pasivaikščiojimu. Automobilis negali būti dominuojantis jautriausioje ir gražiausioje mūsų miesto dalyje“, – tikino miesto vadovas.
Uždarytoje Stiklių gatvės atkarpoje įsikūrusio „Stiklių“ restorano ir viešbučio savininkas Romas Zakarevičius džiaugsmu netryško.
„Dabar mums daug blogiau. Juk tai dabar ne gatvė, o aklagatvis. Toje vietoje, kur ji uždaryta, jau nuo pirmadienio pristatyta pilna automobilių. Čia sustoja ir krovininis transportas atvežęs prekes, nes negali toliau važiuoti. Tai kur čia pagalba verslui? Atšilus orams tos mašinos mums tikrai trukdys“, – sakė R.Zakarevičius.
Anot jo, anksčiau vairuotojai, neradę vietos automobiliui, važiuodavo jos ieškoti į Vokiečių gatvę ar toliau. O dabar tiesiog numeta mašinas uždarytoje gatvėje.
Stiklių bendruomenė jau rengė susirinkimą dėl šios problemos, artimiausiu metu prašymą ir nuotraukas ketina pateikti savivaldybei.
Išgirdo tik vieną nuomonę
Toks savivaldybės įgyvendintas gatvių atvėrimas pėstiesiems numatytas šiltuoju sezonu – iki spalio 1 dienos. Po to bus vertinama, ar šiuos sprendimus taikyti kasmet.
Paklausta, kodėl pasirinkta Gedimino prospektas, Savičiaus, Stiklių ir Vilniaus gatvės, mero patarėja Ieva Dirmaitė aiškino, kad šios gatvės yra turistų ir vilniečių traukos vietos, uždarytas eismas jose negriauna judėjimo Senamiestyje schemų, o tokios galimybės atsirado numatant kilpinio eismo įvedimą nuo liepos mėnesio.
Be to, šios gatvės mėgstamos pėsčiųjų, jų uždarymo esą prašė ir Lietuvos pėsčiųjų asociacija (yra ir tokia!). Jose gausu parduotuvių ir kavinių, kurios jau dabar traukia pėsčiuosius.
Ar savivaldybė yra gavusi šiose gatvėse įsikūrusių kavinių, barų savininkų prašymų drausti transporto eismą? Į šį klausimą I.Dirmaitė atsakė, kad tai nebuvo argumentas svarstant gatvių uždarymą – pirmiausia remtasi pėsčiųjų patirtimi.
Savivaldybė šiemet gavo 400 prašymų dėl lauko kavinių, tai rekordinis skaičius. Taip kavinės sureagavo į Vilniaus pasiūlymą padėti išlaikyti verslus.
Dėl siaurų Senamiesčio gatvelių labai daug kavinių norėtų stalus statyti gatvėse, bet tada, anot I.Dirmaitės, tektų uždaryti bent pusę Senamiesčio.
Pėsčiųjų pamėgta ir Vokiečių gatvė, čia daug barų, kavinių, bet ji liko neuždaryta. Kodėl? I.Dirmaitė sakė, kad toks sprendimas irgi buvo svarstomas, bet dėl kiemų būtų galima riboti tik labai mažą dalį Vokiečių gatvės eismo, be to, tektų naikinti automobilių stovėjimo vietas.
„Pėstiesiems Vokiečių gatvė nėra problema, nes jos viduryje yra platus takas, todėl kol kas sprendimas atiduoti gatvę pėstiesiems nėra priimtas. Tačiau ši gatvė laukia rekonstrukcijos, po jos gatvės paskirtis keisis“, – žadėjo mero patarėja.
Atgims dėl kitų priemonių
Bet ir uždarytoje Gedimino prospekto dalyje yra platūs šaligatviai, kur sėkmingai išsitenka lauko kavinės. Kodėl reikėjo apriboti ir automobilių eismą?
Anot I.Dirmaitės, Gedimino prospekto pradžia uždaroma eismui ir paliekama pėstiesiems, paslaugoms ir renginiams jau seniai, o dabar tik išplėstos pėsčiųjų zonos ribos ir pakeistas eismo ribojimo terminas.
„Iš to pėstieji tik išloš, o važiuotiems tai netrukdys, tiesiog bus pasirinkti kiti maršrutai“, – dėstė ji.
Kitos Gedimino prospekto atkarpos pėstiesiems neatiduodamos dėl to, kad ten tiesiog mažiau pėsčiųjų.
Mero patarėjos žodžiais, prospekto pabaigoje pėsčiųjų mažiau ne dėl to, kad neuždarytas eismas, bet dėl tolimesnio atstumo nuo Senamiesčio.
Per mažai traukos objektų
Transporto eismas nuo Vinco Kudirkos aikštės iki Katedros aikštės Gedimino prospekto atkarpoje buvo pradėtas drausti savaitgaliais ir po darbo valandų dar tuo metu, kai meras buvo Artūras Zuokas.
„Norėjome, kad pagrindinė Vilniaus gatvė būtų patrauklesnė pėstiesiems. Kiti miestai tokias gatves turi. Todėl atliekant Gedimino prospekto rekonstrukciją numatėme tam tikrus sprendimus, kurie leido parengti infrastruktūrą. Juk negali šiaip uždaryti gatvės.
Tačiau reikia pripažinti, kad Gedimino prospektas labai sunkiai tampa pėsčiųjų gatve. Prospekte yra daug įvairių institucijų, kurios vakarais nedirba, todėl į šią vietą nėra traukos.
Todėl ir buvo nuspręsta, kad uždarome tik dalį prospekto nuo Katedros aikštės ir tik po darbo valandų ir savaitgaliais.
Tai, manau, buvo geras kompromisinis sprendimas“, – aiškino A.Zuokas. Apribodami eismą Gedimino prospekte dabartiniai valdantieji elgiasi panašiai.
Ar likusi neuždaryta Gedimino prospekto dalis nepavirs pėsčiųjų gatve tol, kol joje gyvuos ministerijos, departamentai ir kitos įstaigos?
A.Zuokas minėjo, kad nėra tikslo visą Gedimino prospektą paversti pėsčiųjų gatve, nes jo šaligatviai platūs: „Geriau Senamiestį labiau pritaikyti pėstiesiems ir jame būtų daugiau gatvių be intensyvaus transporto eismo.
Tačiau žmonėms turi būti suteikta alternatyva pastatyti automobilius. Juk kad ir ką kalbėtume apie kitų miestų, kuriuose gerai išplėtotas miesto transportas ir susisiekimas dviračiais, pavyzdžius, maždaug pusė gyventojų vis tiek naudojasi automobiliais.
Tą pusiausvyrą reikia suvokti, nes kitaip didieji prekybos tinklai klestės, o Senamiestis verslui ir nekilnojamojo turto savininkams taps vis nepatrauklesne vieta. Nebus tiek vartotojų, kad būtų galima išlaikyti istorinius pastatus.“
Reikia požeminių aikštelių
A.Zuokas skeptiškai vertino ir kilpinio eismo schemą, kurią savivaldybė ketina įdiegti nuo liepos 1-osios. Jos esmė – automobilių tranzito per Senamiestį ribojimas.
A.Zuokas prisiminė, kad apie tranzitinių automobilių skaičiaus Senamiestyje mažinimą buvo kalbama dar 2011-aisiais.
Tada buvo pateikti keli sprendimo būdai. Vienas jų – apmokestinti Senamiestį, kaip tai daro Londonas, Stokholmas ir daugybė kitų Europos miestų.
Buvusio mero nuomone, šis sprendimas pasitelkiant šiuolaikines technologijas būtų tinkamiausias Vilniui.
Todėl jis ir kiti savivaldybės tarybos opozicijos nariai nepalaiko kilpinio eismo schemos, kurią siūlo dabartinis meras R.Šimašius.
„Svarbi sąlyga prieš imantis eismo ribojimo: vartotojams turime pasiūlyti alternatyvą, kad Senamiestis nenukentėtų konkuruojant su didžiaisiais prekybos tinklais, kurie visi siūlo parkavimą šalia ir net nemokamai“, – dėstė A.Zuokas.
Tai ir buvo svarbiausia priežastis, kodėl 2011 metais eismas Senamiestyje nebuvo apribotas. Tam reikėjo pasiruošti: įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę prie Operos ir baleto teatro su įvažiavimu iš A.Jakšto gatvės ir išvažiavimu į Vilniaus gatvę. Taip būtų atsiradusi papildoma požeminė sostinės gatvė.
Taip pat tuometės valdžios planas buvo pastatyti dvi požemines aikšteles Pylimo gatvėje ir rekonstruoti šią gatvę pritaikant ją pėstiesiems, miesto transportui, prekybai. A.Zuoko manymu, ši gatvė yra nepelnytai užmiršta, nors ji yra pagrindinė šalia miesto gynybinės sienos.
Dar viena požeminė stovėjimo aikštelė turėjo atsirasti ties Maironio gatve, kur ir dabar vilniečiai, miesto svečiai palieka automobilius ir eina į Senamiestį.
A.Zuokas įsitikinęs: neatlikus šių darbų tranzito per Senamiestį ribojimas vargu ar išspręs problemas.
Durys – vis dar į gatvę
A.Zuokas pasigedo skaičiavimų, kiek po šių pokyčių pasikeis Senamiesčio lankomumo statistika, galimybės į jį atvykti.
Juolab kad skirtingai nei kitų miestų, Vilniaus senamiestyje sutelkta labai daug veiklos sričių. Eismo pertvarka darys joms įtaką ir tai būtina iš anksto numatyti.
„Sprendimas, be abejo, reikalingas, bet jam šiandien dar nepasiruošta. Juk nuo 2015 metų iki dabar, kai buvo Europos Sąjungos parama, buvo galima tuos projektus įgyvendinti“, – svarstė A.Zuokas.
Jo žodžiais, niekas nesiėmė padaryti net menkesnių darbų.
Tarkime, Vilniuje iki šiol galioja sovietinės normos, kai pirmojo aukšto durys atidaromos į išorę. Taip yra ir Senamiestyje, nors daugelyje Europos Sąjungos šalių – priešingai.
Todėl siekiant Senamiestyje didinti pėsčiųjų srautus, reikia ir čia pertvarkų.
Dėl to tuo metu, kai meras buvo A.Zuokas, savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų pakeistas statybos techninio reglamento reikalavimas, kad durys turi būti atidaromos į išorę.
Juk jeigu šaligatvis Senamiestyje yra pusantro metro, tai atidarius duris, A.Zuoko žodžiais, visi pėstieji nušluojami į gatvę.
Vilnius dairosi į pavyzdžius pasaulyje
Pradėjusi transporto judėjimo pertvarką savivaldybė išvardijo kelis geruosius pasaulio miestų pavyzdžius.
Tarkime, Amsterdame reformos, kuriomis buvo siekiama sumažinti automobilių skaičių gatvėse, prasidėjo dar 1980 metais. Jas paskatino didėjantis automobilių avarijose žūstančių vaikų skaičius.
Pamažu gatvėse buvo mažinamas stovėjimo aikštelių skaičius. Taip Amsterdamas tapo vienu pirmųjų miestų, kuriame pradėta automobilius keisti dviračiais.
2018 metais Madride buvo apribotas automobilių patekimas į centrą, taip siekiant jame sumažinti taršą. Eismas, išskyrus vietinių gyventojų ir miesto transporto, buvo uždraustas 472 hektarų plote (Vilniaus senamiesčio plotas siekia 359 hektarus).
Vien per pirmąjį reformos įgyvendinimo mėnesį išmetamųjų dujų kiekis Madrido centre sumažėjo 38 proc., o išmetamo anglies dvideginio – 14,2 proc.
Barselonoje nuo 2016 metų vis didesnėje miesto dalyje siekiama apriboti mašinų įvažiavimą. Čia paliekama galimybė privažiuoti prie savo namų ar kitos reikiamos vietos, tačiau negalima kirsti kvartalo siekiant trumpinti kelią. Įvedus šią sistemą Barselonoje padaugėjo pėsčiųjų zonų, sumažėjo triukšmo lygis ir tarša.
Londono centrinėje dalyje įvestas spūsčių mokestis, o didžiojoje dalyje – mažų emisijų zona. Praėjus 5 metams nuo mažų emisijų zonos įvedimo kietųjų dalelių kiekis sumažėjo 2,5–3,1 proc.
