Praėjusį savaitgalį vairuotojai vėl sėjo mirtį keliuose. Šeštadienį Utenos rajone apvirtus automobiliui žuvo vairuotojas ir du keleiviai, o vienas buvo sužalotas.
Tragiška avarija sekmadienį įvyko ir Panevėžio rajone – susidūręs su automobiliu žuvo motociklininkas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys „Lietuvos rytui“ teigė, kad esminės avarijų priežastys karantino laikotarpiu išliko tokios pat – neatidumas, atsakomybės stoka, viršytas leistinas greitis.
– Šalyje paskelbus karantiną Lietuva prisitaikė prie naujo gyvenimo ritmo. Kaip pandemija paveikė Lietuvos kelių policijos tarnybos darbą?
– Kiek tik įmanoma, maksimaliai organizavome darbą nuotoliniu būdu, ir aš dirbau tokiu būdu. Tačiau jokiu būdu nebuvo apleista eismo kontrolė.
Kelis kartus ir pats buvau išvykęs tarnybiniu motociklu vykdyti patruliavimo šalies gatvėse ir keliuose, stebėjau situaciją. Patruliavau A1 kelyje Vilnius-Kaunas. Dėmesį tuomet skyriau motociklininkams, kaip jiems sekasi laikytis Kelių eismo taisyklių (KET). Noriu pagirti motociklininkų bendruomenes, klubus, kurie dažniausiai tokiu laikotarpiu keliauja grupėmis. Karantino laikotarpiu didelio motociklininkų aktyvumo nepastebėjome, eisme dažniau dalyvavo pavieniai motociklininkai, bet laikydamiesi karantino reikalavimų.
Pareigūnai taip pat aktyviai dirbo, vykdė tranzitu važiuojančių per Lietuvą asmenų palydas, kaip numato Vyriausybės nutarimas. Vykdėme ir eismo kontrolę, neviešą patruliavimą – nežymėtais policijos automobiliais fiksavome pažeidimus. Be jokios abejonės, viso karantino metu buvo stebimas transporto priemonių greitis, vykdomos kitos funkcijos.
Visos valstybinės institucijos, tarnybos surėmė pečius, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka, taip pat ir eismo saugumas. Darbo režimas kažkiek keitėsi, turėjome numatyti tam tikrą pareigūnų rezervą, kurie galėtų pakeisti susirgusius pareigūnus. Bet visa policijos sistema susitvarkė su užduotimis.
– Kaip įvertintumėte šalies vairuotojų elgesį karantino metu? Bent jau gatvės didmiesčiuose yra tuštesnės, gerokai mažesnis eismo intensyvumas.
– Statistika rodo, kad eismo įvykių sumažėjo, taip pat sumažėjo juose nukentėjusių asmenų. Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu nuo kovo 16 d. iki gegužės 5 d., šiais metais užfiksuota 145 eismo įvykiais (38 proc.) mažiau.
Be to, 183 žmonėmis mažiau sužeistų (40 proc.), tačiau, deja, žuvusiųjų skaičius išaugo 23 proc.
– Kokios priežastys tai galėjo lemti, juk eismo įvykių sumažėjo?
– Pagrindinės priežastys yra šios: transporto priemonių nuvažiavimas nuo kelio – 58 atvejai per minimą laikotarpį, susidūrimai važiuojant ta pačia kryptimi – 33 atvejai, priešpriešiniai susidūrimai – 10 atvejų, kiti atvejai – 27.
Esminės avarijų priežastys ir karantino laikotarpiu išliko tokios pat – neatidumas, atsakomybės stoka. Be jokios abejonės, ir viršytas leistinas greitis.
Tenka apgailestauti, kad mūsų visuomenėje net ir tokie pažeidimai kaip naudojimasis mobiliuoju telefonu dar laikoma menku pažeidimu, nors tai sukelia nelaimes.
Juk negalima sutelkti viso savo dėmesio ir į vairavimą, ir į naudojimąsi telefonu.
Verta pakalbėti ir apie užpraeitą ilgąjį savaitgalį – Motinos dieną. Jo metu buvo sulaikytas 101 neblaivus vairuotojas, 69 iš jų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes į alkoholio matuoklį įpūtė daugiau nei 1,5 promilės.
Dar 97 asmenys buvo sulaikyti kaip neturėję teisės vairuoti transporto priemonės, taip pat 84 neblaivūs dviratininkai.
Tai rodo, kad jokiu būdu negalime atsipalaiduoti.
Be to, juk kažkas – artimieji ar kaimynai – mato prie vairo ar ant dviračio sėdantį neblaivų asmenį. Ar sunku perspėti, kad šitaip nesielgtų, nekeltų pavojaus sau ir kitiems?
Šią pareigą mes turėtume atlikti geriau.
– Policija šiemet pradėjo naudoti mobiliuosius trikojus greičio matavimo prietaisus. Kiek viršijančių greitį buvo karantino metu?
– Naujaisiais policijos greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“ nuo metų pradžios iki gegužės 5 d. užfiksuota 84 tūkst. greičio viršijimo atvejų visoje Lietuvoje.
Šis skaičius gana didelis ir verčiantis susirūpinti.
Vairuotojai nevengia viršyti leistino greičio, jie kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
Sausį trikojai užfiksavo 6 tūkst., vasarį – apie 10 tūkst., kovą – apie 25 tūkst., balandį – apie 31 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Tokių pažeidimų toliau daugėja.
Vis daugiau vairuotojų savo kailiu įsitikina, kad greitis gatvėse yra stebimas, o viršijantys jį sulauks atsakomybės.
Vis dėlto pagrindinis mūsų tikslas – kad vairuotojai laikytųsi leistino greičio, kartais galbūt rinktųsi mažesnį už maksimalų leistiną greitį.
Kartais viešojoje erdvėje sulaukiame priekaištų dėl darbo metodų, tačiau taktika naudojant trikojus yra įvairi. Vokietijos, Austrijos, kitų šalių pareigūnai taip pat aktyviai naudoja trikojus greitkeliuose ne tik keliuose pastatydami juos matomose vietose, bet ir paslėpdami į šiukšlių konteinerius, medžius.
Tų, kurie garsiai rėkia, kad darbas su trikojais esą yra grįžimas į praeitį, tikrai nėra daug.
Daugelis žmonių patenkinti trikojais ir džiaugiasi, kad pasikeitė eismo srauto greitis tose gatvėse, kur buvo keliamas realus pavojus žmonėms.
Kol kas sunku pasakyti, kada įvyks lūžis ir greičio viršijimo atvejų pradės mažėti, bet iš to, kaip socialiniuose tinkluose aktyviai dalijamasi informacija apie trikojų darbą, kaip į juos reaguojama, atrodo, kad informacija apie greičio kontrolę vairuotojų ausis pasiekia.
– Vis tik be policijos naudojamų greičio matuoklių galbūt verta pareigūnams intensyviau dirbti ir gatvėse bei keliuose? O gal didmiesčiuose neužtenka pajėgumų ir nėra galimybės dažnai patruliuoti?
– Vilnius yra didelis miestas, gal ne taip dažnai matomi pareigūnai, nes tikrai daug gatvių, didelis automobilių srautas, galbūt dėl to pareigūnai yra matomi ne taip dažnai, bet kartas nuo karto Vilniuje, visoje Lietuvoje yra vykdomos policinės priemonės.
Taikome naują modelį – neviešą patruliavimą, kuomet pažeidimai fiksuojami naudojant vaizdo techniką ir vairuotojai greit sulaukia nusižengimų protokolų. Manome, kad tai turėtų keisti eismo dalyvių sąmonę, jog vairuotojas, elgdamasis neteisingai bet kurioje vietoje gali sulaukti atsakomybės. Mūsų visuomenė tampa pilietiškesnė, jau vis dažniau pranešama apie grubius pažeidimus, chuliganišką vairavimą, bet tuo pačiu dar esame pakankamai tolerantiški daromiems pažeidimams.
– Artėja vasara – daugelis vyks prie jūros, keliaus po Lietuvą ir galbūt jau bus nutrauktas karantinas. Kaip Lietuvos kelių policijos tarnyba ruošiasi šiltajam metų laikui?
– Vasaros laikotarpiu daugiau dėmesio skirsime kurortinėmis vietovėms.
Jei bus leisti masiniai renginiai, festivaliai, į kuriuos atvykti ir iš jų išvykti nevengia neblaivūs vairuotojai, intensyviau dirbsime tose vietose.
Jei dauguma Lietuvos gyventojų atostogaus mūsų šalyje, keisis automobilių srautai, lankytinoms vietoms taip pat skirsime išskirtinį dėmesį.
Bet vien tik policija savo priemonėmis saugumo neužtikrins – daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių, kiek pastangų skirsime, kad neįvyktų eismo nelaimių.
