Neapsikentė pusmetį kieme stūgsančio nejudinamo automobilio
Dar 2019-ųjų vasarą kiemuose išvydusi besisukiojančius bei neeksploatuojamus automobilius išvežančius automobilvežius, naujienų portalo lrytas.lt skaitytoja Ramunė vylėsi, jog netrukus „senienos“ pasitrauks ir iš jos kiemo. Visgi nuo to laiko jos entuziazmas nuslūgo.
Fabijoniškių mikrorajone gyvenanti moteris kiekvieną rytą išeidama į darbą matydavo paliktą seną „Audi A3“ su britiškais registracijos numeriais.
Tiesa, tąkart susiekus Ramune (su moterimi bendrauta dar 2019-ųjų rugsėjį), lrytas.lt buvo patikintas, jog susisiekus su viešosios tvarkos skyriaus budėtoju, moteris esą išgirdusi lakonišką atsakymą, jog galimybės nustatyti, kam priklauso automobilis su užsienietiškais registracijos numeriais, nėra.
Tad norėdamas išsiaiškinti, kokia situacija yra šiandien ir kaip sekasi spręsti nenaudojamų transporto priemonių išvežimo klausimus, lrytas.lt susiekė su Vilniaus miesto savivaldybe.
Neveiksnumo įspūdis – dėl ilgo proceso
Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas patikino – išvežamos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje registruotos transporto priemonės.
„Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nustatinėja savininkus. Tuos automobilius, kurių savininkų per tam tikrą laiką nustatyti nepavyksta (šie emigravę, mirę ar tiesiog palikę transporto priemonę likimo valiai), iš kiemų ar aikštelių išvežame. Tarp šių esama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje registruotų“, – dėstė vyras.
Vyras pridūrė, jog neveiksnumo įspūdis gali susidaryti, mat procesas nėra vienadienis – neretai trunka ištisus mėnesius.
Paklaustas apie tai, kodėl informacijos rinkimas trunka taip ilgai, bei kodėl problemų neišsprendžia policija, G.Leperskas aiškino esą visa tai – dėl šiuo metu galiojančios tvarkos.
„Pati policija neturi duomenų apie užsienyje registruotas transporto priemones. Tokius duomenis kiekviena valstybė kaupia atskirai. Siekiant palengvinti duomenų prieinamumą, buvo pasirašyta direktyva, tačiau pastaroji įteisino informacijos apsikeitimą tik dėl pažeidimų, susijusių su eismu: greičio viršijimo, keliavimo neprisisegus saugos diržų ar kalbėjimo telefonu.
Tuo metu neeksploatuojamos transporto priemonės nejuda, tad ir atsekti šeimininką, jei automobilis registruotas užsienio valstybėje, kur kas sunkiau“, – lrytas.lt portalui aiškino savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas.
Tad savivaldybė elgiasi pagal nustatytą tvarką, o prireikus kalbasi ir su kaimynais, giminaičiais. Sprendimų ieškoma visada, procesas tęstinis, teigė vyras, bei pridūrė, kad nepaisant lėto išgabenimo proceso, iš kiemų ištempta jau per 100 neeksploatuojamų automobilių.
Tai esą padaryta tik nustačius, kad transporto priemonės šeimininkų neturi ar buvo paliktos likimo valiai.
G.Leperskas aiškino, jog esminis problemos sprendimo iššūkis – veiksmų neapibrėžtumas.
Tiesa, parlamentaro Mykolo Majausko inicijuota aikštelėse paliktų neeksploatuojamų automobilių įstatymų pataisa, panašu, pastarųjų problemų sprendimą galėtų palengvinti.
„Šia būtų apibrėžta, kada automobilis laikomas neeksploatuojamu, pagreitintų procesą, suteiktų aiškumo tiek institucijoms, tiek vairuotojams“, – įsitikinęs G.Leperskas.
Svarbu, jog institucijos dirbtų savo darbą
Skaitytojos Ramunės nupasakotą situaciją pakomentavo ir M. Majauskas. Politiko teigimu, jei automobilis yra su užsienietiškais registracijos numeriais, tačiau laikomas Lietuvoje, šis privalo būti registruojamas per tam tikrą laikotarpį.
„Tai, man atrodo, nustato Kelių eismo taisyklės, o „Regitra“ tuos dalykus prižiūri. Čia yra labai svarbus momentas – svarbu, jog institucijos dirbtų savo darbą, – aiškino politikas. – Jeigu institucijos pasakys, kad iš tiesų neužtenka teisės aktų problemai spręsti, tuomet šiuos ir reiks keisti.“
Politiko teigimu, sprendimas ne visuomet reiškia naują įstatymą. Jei institucijos pagal galiojančius teisės aktus problemą gali išspręsti, tuomet reikia spausti pačias institucijas, kad darbas būtų atliktas.
Tiesa, politikas pabrėžė, jog nauja įstatymo pataisa koncetruojamasi į neeksploatuojamus ir Lietuvoje neregistruotus automobilius. Minėtoji situacija esą verta papildomų diskusijų.
Mano, jog tai savivaldės atsakomybė
Tuo metu Vilniaus kelių policijos vadovas Dainius Šalomskas paaiškino pareigūnų poziciją. Cituodamas įstatymus D.Šalomskas pasakojo, jog teoriškai nutempiamų automobilių klausimai sprendžiami tiek policijos, tiek savivaldybių administracijų.
„Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str., priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į kitą lokaciją iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti, jei trukdo šias vietas valyti ir tvarkyti savivaldybės vykdomosios institucijos prašymu.
Taigi šiais atvejais policija gavusi savivaldybės prašymą gali priimti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę“, – dėstė D.Šalomskas.
Tačiau, viršininko įsitikinimu, neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose problema yra labiau susijusi ne su policijos, o su savivaldybės funkcijomis.
Už pirmą nusižengimą – mažiausiai 70 eurų siekianti bauda
Naujienų portalas lrytas.lt primena, jog bauda gali būti skiriama, kai transporto priemonės savininkas po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiima priemonių šia pasirūpinti.
Už pirmą kartą padarytą nusižengimą numatoma bauda automobilių savininkams siekia nuo 70 iki 140 eurų.
Dėl padaryto pakartotinio tokio paties nusižengimo teismas gali skirti transporto priemonės konfiskavimą.
