„Perkamos aktyvios žymos – tam tikri davikliai, kurie belaidės technologijos pagalba perduoda informaciją. Aktyvias žymas planuojame sumontuoti viešojo transporto priemonėse tam, kad būtų galima perduoti informaciją apie į stotelę atvykusią transporto priemonę“, – BNS sakė „Susisiekimo paslaugos“ direktorės pavaduotojas Vaidotas Meškauskas.
Iš viso savivaldybės įmonė ketina įsigyti 800 tokių žymų, tam planuojama išleisti apie 50 tūkst. eurų.
Pasak V. Meškausko, jos bus įrengtos visuose sostinės troleibusuose ir autobusuose, tačiau tai gali užtrukti iki pusės metų.
„Jei pirkimo procedūros vyks sklandžiai, planuojama, kad sutartis su tiekėju galėtų būti pasirašyta jau kovą ar balandį. Numatyta, kad tiekėjas prekes turi pristatyti per keturis mėnesius. Tiekėjui pristačius prekes – bus vykdomas montavimas, o vėliau šios įrangos veikimo testavimas drauge su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis“, – teigė jis.
„Susisiekimo paslaugos“ neregiams ir silpnaregiams skirtą programėlę „Transporto balsas“ pristatė metų pradžioje, tačiau iš regos negalią turinčių žmonių iš karto sulaukė pastabų. Nors atėjus į stotelę joje esantis specialus daviklis iš švieslentės į programėlę praneša apie atvykstantį troleibusą ar autobusą, anot neregių, daugiausia problemų kyla tuomet, kai vienu metu atvažiuoja kelios transporto priemonės, nes lieka neaišku, į kurią iš jų žmogui reikia lipti.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) elektroninės aplinkos specialistas Justinas Kilčiauskas sako, kad apie tokią problemą „Susisiekimo paslaugoms“ buvo sakęs dar prieš paleidžiant programėlę ir siūlė daviklius iš karto montuoti į transporto priemones, kaip buvo padaryta Kaune ar Šiauliuose.
„Kai buvome susitikę pernai gruodį, minėjau, kad susidursime su tokiu scenarijumi. (...) Jie įrengdami argumentavo, kad jeigu vienu metu suvažiuoja daug autobusų, bus pateikiama labai daug informacijos vienu metu. Nors mes sakėm, kad tai nėra priežastis to nedaryti“, – BNS sakė J. Kilčiauskas.
Anot „Susisiekimo paslaugų“, montuoti daviklius tik stotelėse buvo nuspręsta todėl, jog „informacija švieslentėse yra pateikiama tiksliai ir operatyviai“, o tolesnę jų plėtrą įgyvendinti, atsižvelgiant ir reaguojant į „pačių naudotojų atsiliepimus“.
LASS atstovo teigimu, susiduriama ir su daugiau problemų. Pavyzdžiui, telefonas, būnant vienoje stotelėje, gali aptikti arti esančios kitos stotelės signalą.
„Būtų gerai, jei galėčiau rankiniu būdu patikslinti stotelę, kurioje esu“, – sakė J. Kilčiauskas.
V. Meškauskas sako, kad ši problema žinoma.
„Diegėjai nuolat tobulina aktyvių žymų signalo aptikimo algoritmą. Pavyzdžiui, programėlėje jau dabar yra galimybė reguliuoti aktyvių žymų signalo aptikimo atstumą – sumažinus aptikimo atstumą, pirmiausia aptinkamos ir nuskaitomos arčiausiai esančios žymos, tokiu būdu potencialiai ignoruojant kitoje gatvės pusėje esančias stoteles ir pravažiuojančias transporto priemones“, – kalbėjo „Susisiekimo paslaugų“ direktorės pavaduotojas.
Anot J. Kilčiausko, toks siūlymas problemą sprendžia tik iš dalies.
„Sumažinus aptikimo diapazoną, iškyla rizika, jog telefonas nepagaus stotelės, kurioje esu, signalo. Man pačiam jau yra taip buvę kelis kartus“, – sakė J. Kilčiauskas.
„Kitas dalykas – svarbu, kad reguliuoti būtų galima tik stotelių žymų aptikimo atstumą, nes jei ši funkcija galios ir autobusų ar troleibusų žymoms, jų telefonas paprasčiausiai nefiksuos“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sako, kad neregiai skundžiasi ir dėl to, jog „Transporto balsas“ veikia tik telefonuose su „Android“ programine įranga. Tačiau „Susisiekimo paslaugos“ tikina, kad tą nulėmė techninės galimybės.
„Programėlės veikimas telefonams su „iOS“ programine įranga kol kas nėra planuojamas dėl šios įrangos techninių galimybių apribojimų“, – sakė V. Meškauskas.
Iš viso Vilniuje yra 1403 viešojo transporto stotelės, o 580 stotelių veikia „Transporto balsas“. Sostinėje kasdien darbo dienomis važiuoja 406 autobusai ir 188 troleibusai.
